Rugilė Prižgintaitė. Eilėraštis

Oi kaip gražu, ruduo atėjo ir tuoj išbėgs...

nebebus šiltų dienų ir pavakarojimų ilgų,

visi skubės visur, niekam laiko neturės,

lėks į darbą, į mokyklą, susinervinę pikti.

Koks niūrus pasaulis be linksmų žmonių...

***

Žvaigždėtas dangus

svajingų žmonių gyvenimas.

Kitiems tokių žmonių gyvenimas

atrodo pasaka...

pasaka ,kuri neturi pabaigos,

tesėsi metų metais

kiekvieną naktį

žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį.

Nesvarbu, kad krenta lapai

ar nuo didelių karš čių kylą audros -

ar tiesiog nuo gaivaus oro

ir svajingai kvepiančių gėlių

sukasi galva.

Ir nežinai, ką daryti

ar džiaugtis, ar liūdėti,

o gal drebėti iš baimės, nes nežinai

kuo baigsis tavo svajingas pasaulis,

ir reikės gyventi mūsų gyvenimą.