Baltijos jūrlapiuose mažųjų Lietuvos uostų nėra

Niekam ne naujiena, kad Lietuva iki šiol neišnaudoja savo, kaip jūrinės valstybės, potencialo turint omenyje mažuosius laivelius. 

Apie tai labai daug kalbėta ir rašyta, tačiau per visus nepriklausomybės metus tinkama infrastruktūra jiems taip ir nebuvo sukurta. 

Vietų laiveliams švartuoti trūksta vis labiau ir labiau, mat jų daugėja, o naujos marinos vis dar kaip buvo planuose, taip ir tebėra.

Tebežadama atstatyti Šventosios uostą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pietinėje uosto dalyje planuoja įrengti valčių ir mažųjų laivelių prieplauką, ir „Memelio miesto“ teritorijoje bus kur švartuoti mažuosius laivus. 

Juodkrantėje ruošiamasi statyti uostą - norima mažinti automobilių srautus Kuršių nerijoje ir t. t. Tačiau apie viską vis dar kalbama būsimuoju laiku.

Priimta rezoliucija

Šiemet spalio pabaigoje baigiantis Seimo kadencijai jo Jūrinių reikalų komisija priėmė rezoliuciją dėl mažojo laivyno potencialo plėtros ir paslaugų sistemos sukūrimo. Žinoma, jeigu tokia rezoliucija būtų buvusi priimta bent prieš metus, tai nuostabos nekeltų. O rezoliucija, kai senajai valdžiai nebėra laiko ką nors nuveikti, atrodo mažų mažiausiai keistai.

Rezoliucijoje teigiama, jog būtina užtikrinti Klaipėdos marinų vystymą ir plėtrą; pritaikyti Šventosios jūrų uostą krašto apsaugai, užtikrinant alternatyvią prieigą prie jūros, išnaudojant uostą kaip logistikos ir paramos bazę, ir palengvinant jūrų sienos apsaugą bei užtikrinant didesnį vientisumą; užtikrinti Nidos marinos plėtrą, įrengti Preiloje mažųjų laivų ir žvejų uostą, Pervalkos jachtų ir keleivinių laivų prieplauką, Juodkrantės keleivinių laivų uostą; įkurti nedidelį uostą Karklėje kaip tarpinę grandį tarp Klaipėdos ir Šventosios.

Netgi nurodomi terminai, iki kada turėtų būti patvirtinta ilgalaikė valstybinė jūrų strategiją, kur būtų įtvirtinta mažųjų uostų tinklo plėtra, iki kada parengtas priemonių planas šios strategijos įgyvendinimui ir pavesta Vyriausybei tai padaryti ir t. t.

Jūrinių reikalų komisija įsipareigojo 2025 metų pirmą pusmetį surengti komisijos išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdos regione, kur kartu su Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėmis bei Lietuvos buriuotojų sąjunga aptars strategijos ir priemonių plano projektus.

Jūrinių reikalų komisija įsipareigojo 2025 m. pirmą pusmetį surengti komisijos išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdos regione.

„Mes dėliojome jūrinę strategiją“

Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininko Valdo Rakučio paklausėme, kodėl tokia rezoliucija buvo priimta kadencijos pabaigoje. 

"Šita rezoliucija buvo priimta daugiausia Lietuvos buriuotojų sąjungos iniciatyva. Mūsų darbas šioje srityje vyko tikrai ne paskutinę dieną - ilgai dėliojome visą Lietuvos jūrinę strategiją. Nemažai dalių sugebėjome parengti kartu su Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Tačiau kelios jūrinės organizacijos manė, kad tokios strategijos priėmimas yra per ankstyvas. Todėl negalėjome šioje kadencijoje priimti viso nutarimo. 

Paskutiniame Jūrinių reikalų komisijos posėdyje sutarėme, kad tas darbas bus tęsiamas, kad bus sudaryta strategijos rengimo grupė, kurioje dalyvaus Vyriausybės atstovai. 

Negalima parengti strategijos be aktyvaus Vyriausybės dalyvavimo tame procese, nes vienas iš svarbių strategijos punktų - numatoma tam tikra vykdomosios valdžios reorganizacija.

Šiemet gegužę Seime buvo surengta konferencija minėtai strategijai aptarti, joje dalyvavo Susisiekimo ministerijos atstovai. Dabar likusius klausimus jau teks spręsti su naująja Vyriausybe.

Anksčiau susilaikiusios organizacijos jau išreiškė visišką pritarimą. Kitąmet susitiksime Lietuvos jūreivystės akademijoje ir parengsime trūkstamą strategijos dalį. Manau, strategiją iki kitų metų spalio 1 d. jau turėtume priimti.

Manau, strategiją iki kitų metų spalio 1 d. jau turėtume priimti.

Minėta rezoliucija yra tos strategijos dalis. Ji yra ledkalnio viršūnė, kuri leidžia judinti visą procesą į priekį ir įgalioja mus pačioje naujos kadencijos pradžioje toliau dirbti prie to projekto. Neužtenka tik kalbėti apie problemą, reikia turėti strategiją, kurioje tai būtų nurodyta„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Rakutis.

Jis vėl yra išrinktas į Seimą naujai kadencijai ir tiki, kad jame bus Jūrinių reikalų komisija, o minėta rezoliucija jai bus startinis kapitalas.

„Mes - balta dėmė“

Pasak R. Dargio, mažojo laivyno strategija - ne vien buriuotojų reikalas. Kalba eina apie pasikeitusį ne tik Lietuvos buriuotojų sąjungos, bet ir miestų, ypač tų, kurie yra prie jūros - Klaipėdos, Palangos, Neringos savivaldybių supratimą, mąstymą ir matymą.

Dažnai kalbama, kad Lietuva, palyginti su savo kaimynėmis, turi kur kas mažiau pajūrio - apie 99 km. Belgijos pakrantės ilgis - 60 km, o belgai turi 5 didžiulius tarptautinius uostus, jau nekalbant apie mažų uostų, esančių kas keliolika kilometrų, infrastruktūrą. 

Šioje šalyje visas pajūris yra išnaudotas ir pritaikytas tiek mažiesiems, tiek didiesiems laivams, tiek prekybiniams, tiek keleiviniams. Estai turi 228 uostų infrastruktūrą.

"Tai, kad mes neturime net strategijos, dar nereiškia, kad negalime turėti mažojo laivyno ir tam tikro matymo, kaip jis turėtų vystytis.

Man kilo idėja surengti Klaipėdoje konferenciją ir pastrateguoti, kaip galėtų atrodyti penkerių-dešimties metų pjūvis į ateitį. 

Didžiulė konferencija vyko šiemet sausio pabaigoje. Joje dalyvavo trys ministrai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadas, bendrovės „Ignitis“, Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai.

Kadangi Seime buvo įkurta Jūrinių reikalų komisija, buvome pasikvietę jos vadovą ir pasvarstėme, o kas būtų, jeigu valstybė atsisuktų veidu į jūrą, į mažąjį laivyną, kuris, mūsų manymu, galėtų atrodyti visiškai kitaip, būti išplėtotas visiškai kitaip. 

Mažieji mūsų uostai atsirastų Baltijos jūros regiono jūrlapiuose. Kol kas mes esame balta dėmė, palyginti su kaimynais. Mes net nesame įtraukti į mažojo laivyno jūrlapių kategoriją", - kalbėjo R. Dargis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad savivalda pati pamatė, jog reikia plėtoti infrastruktūrą, padaryti ją atraktyvią tiek miestelėnams, tiek atvažiuojantiems ir atplaukiantiems svečiams.

Kol kas mes esame balta dėmė, palyginti su kaimynais. Mes net nesame įtraukti į mažojo laivyno jūrlapių kategoriją.

Giriami du miestai

„Reikėtų pagirti du miestus: Klaipėdą, kuri ėmėsi didžiausio jūrinio uostelio projektavimo - kalba eina apie 600 vietų mariną; Palangos meras Šventojoje įkūrė buriavimo mokyklą; pati Palanga prisidėjo beveik 4 mln. eurų prie Šventosios uosto vystymo“, - teigė Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys.

Manoma, kad Šventosios uostas gali būti žymiai geriau įveiklintas ir naudojamas ne tik mažiems pramoginiams ar žvejybiniams laiveliams, bet ir aptarnauti būsimą jūrinį vėjo jėgainių parką. Pasak R. Dargio, tuo susidomėjo Lietuvos energetikos įmonių grupė. 

Jūriniam parkui aptarnauti bus reikalingi keli laivai, o artimiausias jiems uostas - Šventoji. 

Anot Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos nario, įmonės netgi sutiktų būti dalininkėmis, kad tas uostas būtų vystomas.

„Mes inicijavome Jūrinių reikalų komisijos posėdį norėdami užfiksuoti savo nuveiktą darbą - nesvarbu, kad dabartinis Seimas jau yra nueinantis. Norėjome parodyti savo padarytą pažangą, kad vyko diskusija parlamente, kad sutarta, jog reikalinga strategija“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino R. Dargis.

Kitų metų sausį vėl planuojama konferencija Klaipėdoje, kur bus aptariama, kaip judama į priekį, ką turi padaryti miestai, ką organizacijos, kurios susijusios su plėtra pajūryje - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija ir kt.

Ketinama dirbti toliau

"Keisis Vyriausybė, keisis valdžia, bet man atrodo, kad mūsų noras įsisavinti ir geriau panaudoti Dievo duotą jūrą, pasidžiaugti, kad turime tokį nuostabų dalyką kaip priėjimas prie jūros, nesikeis. Manau, kad tai mes galėtume išnaudoti žymiai geriau. Tam dabar yra nukreiptos visos mūsų pastangos. Manau, kad susirinkus naujam Seimui nauja Jūrinių reikalų komisija tai palaikys, mes dirbsime toliau ir tie dalykai išjudės.

Šiame procese aktyviai dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Susisiekimo ministerija - ši strategija yra mūsų visų bendras reikalas.

Dar labai svarbus yra miesto aktyvumo klausimas. Seimas neatvažiuos ir visko už miestą nepadarys.

Dar labai svarbus yra miesto aktyvumo klausimas. Seimas neatvažiuos ir visko už miestą nepadarys.

Kai Vyriausybė patvirtins strategiją, galėsime darbuotis toliau, kad į asignavimus būtų įtraukta ir valstybės dalis, ir savivaldos, ir regionų plėtros komitetų, kad tie projektai būtų įgyvendinti", - teigė R. Dargis.