Žinoma aplinkosaugininkė kritikuoja vienkartinių maišelių apmokestinimą: gali baigtis priešingai, nei planuota

Kasmet į vandenynus patenka 10 mln. tonų plastiko, kuris suyra tik per kelis šimtus metų. Šiuo metu pusę pasaulyje pagaminamo plastiko sudaro vienkartinio naudojimo pakuotės, įskaitant ir plastikinius maišelius.

Be to, remiantis „Eurostato“ duomenimis, Lietuva dar birželio mėnesį užėmė pirmą vietą ES pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą.

Kai kurios šalys apskritai uždraudė plastikinių maišelių naudojimą. Tad plastikinių maišelių apmokestinimas – tik viena išeitis. Ar to pakanka? Kaip situacija pakito šalyje apmokestinus maišelius?

Pardavėjai teigia, kad maišelių sunaudojimas gerokai sumažėjo, tačiau žinoma aplinkosaugininkė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įspėja – vienkartinių maišelių apmokestinimas gali turėti priešingų pasekmių. Pardavėjai gali imti gudrauti, o plastiko gali būti suvartojama dar daugiau.

80 proc. nebeperka plastikinių maišelių

Prekybos centras „IKI“ praneša, kad pastebi vartotojų elgesio pokyčius, o visi pastebimi pokyčiai yra tik gamtos naudai.

„Jeigu lygintumėme, kiek maišelių išdalydavome per mėnesį ir kiek nuperkama, kritimas yra beveik 80 proc. Taigi klientai tikrai pergalvoja, ar jiems reikia to maišelio, galbūt geriau pasaugoti gamtą“, – sakė „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Kad sumažėjo plastikinių maišelių naudojimas, sako ir „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė: „Pirminiai duomenys rodo, kad tendencijos yra panašios kaip ir kitose „Lidl“ šalyse, kur toks sprendimas yra įgyvendintas. Ilgainiui šiose šalyse maišelių sunaudojama apie 40 proc. mažiau.“

Tiesa, plastikiniai maišeliai vis dar naudojami vaisiams, daržovėms ir biriems produktams. Vis tik dabar labiau nei bet kada galime pastebėti, kad šios prekės dedamos ne į plastikinius maišelius, bet naudojami savi ar daugkartiniai maišeliai.

Būtent pastarųjų maišelių pardavimai išaugo, teigia prekybos tinklų atstovai. Pavyzdžiui, prekybos tinkle „IKI“ daugkartinių maišelių pardavimas išaugo apie 40 proc.

Panaši situacija ir „Lidl“ parduotuvėse. „Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau renkasi, įsigyja ir naudoja tvaresnes alternatyvas – daugkartinius maišelius. Tokius maišelius galima užrišti, o panaudojus išplauti ir naudoti pakartotinai“, – situaciją komentavo L. Skersytė.

Didelių pokyčių nebus

Nors teigiami pokyčiai kelia džiaugsmą, anksčiau minėtą statistiką gali gadinti neaiškus pirkėjų įpročių ilgalaikiškumas.

„Kad statistika pasikeis, tai taip, bet ar tikrai taip ženkliai, kaip mes norėtume, nežinia. Manyčiau, kad ne. Ar apskritai dėl šio reguliavimo plastiko parduotuvėse sumažės, labai smarkiai abejoju“, – teigia Žaliosios politikos instituto direktorė projektinei veiklai I. Budraitė.

Tai patvirtina ir Europos prekybininkų pavyzdžiai. Italijoje taip pat, kaip ir mūsų šalyje, buvo įvestas lengvų plastikinių maišelių apmokestinimas. Tačiau visa tai virto prekybininkų gudravimu.

Pasak pašnekovės, Italijos prekybininkai net ir žievę turinčias daržoves ir vaisius ėmė pakuoti į vienkartinio plastiko plėveles ar dėžutes.

„Jie pradėjo nefasuotus produktus kuo daugiau pakuoti į kitas plastiko formas. Pavyzdžiui, į vadinamąją šviežumo plėvelę pradėjo pakuoti po vieną obuolį. Galiausiai situacija baigėsi absurdu, plastiko buvo sunaudojama dar daugiau“, – pasakojo I. Budraitė.

Vietoje mokamų maišelių – nemokami, bet taršesni

Socialiniuose tinkluose jau pradėjo plisti informacija, kaip apeiti naująjį reguliavimą. Siūloma pakuoti perkamus produktus į konditerijos skyriuje esančius maišelius.

„Šitie maišeliai vis dar yra nemokami, (lengvai – Alfa.lt) parduotuvėse prieinami. Tad kai kurie, nenorėdami mokėti cento už plastikinį maišelį, nemokamai pasiima štai šitą“, – pasakojo I. Budraitė.

O kombinuotuose maišeliuose vienoje pakuotėje galima rasti ir popieriaus, ir plastiko. Paklausus kalbintos ekspertės, ar tai yra geriau nei plastikinis maišelis, išgirstame neigiamą atsakymą.

„Ar tai yra geriau nei plastikinis maišelis, tai ne, nes tokias pakuotes irgi reikia perdirbti. O perdirbimas iš technologinės pusės yra sudėtingesnis nei skaidrių plastikinių maišelių“, – aiškino I. Budraitė.

Klientus turėtų skatinti prekybininkai

Pasak pašnekovės, būtent todėl mes turėtume kelti aukštesnius tikslus pakavimui. „Turime pereiti prie daugkartinių pakuočių. Prekybininkai tikrai galėtų prie to pokyčio prisidėti“, – sakė I. Budraitė.

Pasak jos, viena iš išeičių – pirkėjus skatinti pakeisti plačiai naudojamą plastikinį maišelį yra savo klientams siūlyti lojalumo programas.

Tačiau ne visiems, o tiems, kurie ateina su savo maišeliu.

Tarp pasiūlytų variantų – maisto produktus parduotuvėse pakuoti į kartonines dėžes, kurios turėtų būti prieinamos visiems. Tai turėtume daryti dėl to, kad kartoninės dėžės lengvai perdirbamos.

Žinoma, Žaliosios politikos instituto atstovės teigimu, parduotuvės galėtų daryti ir įvairius konkursus, suteikti įvairioms prekėms nuolaidas ar taikyti kokias kitas motyvacines priemones. Tokiu būdu žmonėms būtų parodyta aplinkos saugojimo svarba.

Paklausus, ar galime greitu metu tikėtis, kad parduotuvėse nebeliks plačiai naudojamų plastikinių maišelių, prekybininkai neslepia, kad tokia idėja gali tapti realybe.

Vis dėlto tai priklauso ne nuo jų pačių, o nuo klientų.

„Tai priklausys nuo pirkėjų elgsenos. Jeigu maišelių nebenaudos nė vienas pirkėjas, jų ateityje gali ir nelikti. Tačiau, jeigu toks poreikis dar bus, asortimente maišelius turėsime“, – pasakojo „IKI“ komunikacijos vadovė.

Be švietimo sumokėsime dar brangiau

Seimas uždraudė prekybininkams dalyti itin plonus permatomus maišelius nuo šių metų liepos. Tačiau maišeliai, skirti pakuoti šviežią mėsą, žuvį ar jų produktus, liko neapmokestinti.

O už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.

Taip siekiama paraginti pirkėjus susimąstyti, ar tokių maišelių visada reikia, arba juos keisti medžiaginiais maišeliais. O tai, pasak I. Budraitės, yra labai svarbu.

„Jeigu prieinamas tik apmokestinimo reguliavimas be papildomų priemonių, pavyzdžiui, visuomenės net ir tų pačių prekybos centrų pardavėjų švietimo, įgyvendinta tikrai ne viskas.

Aš esu įsitikinusi, kad ne tik lazdos, ne tik mokestis gali paveikti, visų pirma, sąmoningumas. Kai tu žinai, kodėl to maišelio negalima naudoti, tada galutinis rezultatas bus kur kas geresnis“, – mintimis dalijosi ekspertė.