Žinia taupymo režimą jungiantiems gyventojams: skatinkime verslą ir sumaniai paskirstykime išlaidas

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įsibėgėjusią infliaciją teigia pajutę absoliuti dauguma gyventojų – jų teigimu, šiemet išlaidos labiausiai išaugo komunaliniams mokesčiams ir maistui.

Kompensuoti padidėjusias išlaidas lietuviai ketina taupydami laisvalaikiui, atostogoms ir grožio paslaugoms.

Apklausą užsakiusios „Finbee“ teigimu, šie rezultatai pastarųjų įvykių fone, kai vartojimas gali tik dar labiau kristi, pasitarnauja kaip indikatorius, kur sutelkti pastangas ekonomikos skatinimui ir kokiems verslams reikia būti itin akyliems.

„Dar prieš karą Ukrainoje atlikta gyventojų apklausa parodė, jog metų pradžioje patirtas sukrėtimas rekordinės infliacijos norma nemažą dalį visuomenės paskatino galvoti apie vartojimo mažinimą.

Labai tikėtina, kad karas tik dar labiau suaktyvino šiuos lūkesčius.

Todėl dabar kaip niekad reikšminga priminti, kad tvirta ekonomika yra vienas mūsų stiprybės šaltinių.

Turime kartu ieškoti būdų, kaip skatinti verslą ir sumaniai paskirstyti išlaidas užkertant kelią dar labiau mąžtančiam vartojimui“, – komentuoja tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika.

Daugiau išleisti tenka baziniams poreikiams

Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų – 77 proc. – patiria išaugusias išlaidas dėl komunalinių mokesčių, 72 proc. – dėl maisto kainų.

Kad šių bazinių poreikių patenkinimas suvalgo vis didesnę pajamų dalį teigia visų lyčių, amžiaus bei socialinių grupių respondentai. Komunalinių mokesčių naštą labiausiai jaučia vyresni nei 46 m. žmonės ir didžiųjų miestų gyventojai, o išlaidų maistui – pensininkai ir bedarbiai.

Kitos gyventojų pečius slegiančios padidėjusios išlaidos yra grožio paslaugos (26 proc.), buitinės prekės (22 proc.), būsto remontas (18 proc.), laisvalaikio pramogos (15 proc.), kelionės (13 proc.), vaikų laisvalaikis ir ugdymas (11 proc.).

„Apklausa parodė, kad skaudžiausiai per gyventojų kišenes kirto išlaidos, susijusios su būstu. Ir tai nestebina, nes atitinka energijos kainų šuolio realijas, – sako D. Noreika.

– Tačiau vertėtų nepamiršti, kad komunalinių mokesčių našta gyventojams yra susijusi su sezoniškumu – pasibaigs šildymo sezonas, sumažės ir sąskaitos.

Kaip bebūtų, dabar atsirado dar viena aplinkybė, kurios negalime ignoruoti.

Karas yra tai, kas artimiausiu laikotarpiui labiausiai keis vartotojų elgesį. Todėl verslui, kuriam gresia mažėsiančios pajamos, reikia būti itin akyliam“, – sako „Finbee“ vadovas Darius Noreika.

Dauguma skaičiuoja, kad išleis iki 200 eurų daugiau

Beveik keturi iš dešimties apklaustųjų teigia, kad pakilusios kainos per mėnesį kišenes patuštins iki 200 eurų. Taip mano daugiau aukšto ir vidurinio išsimokslinimo, 26 – 35 m. miestų gyventojai, taip pat smulkūs verslininkai ir ūkininkai.

30 proc. respondentų teigia, kad mėnesio išlaidos ūgtels iki 100 eurų, o penktadalis skaičiuoja, kad pragyvenimui teks išleisti iki 500 eurų per mėnesį daugiau nei pernai. Pusės tūkstančio suma patuštinti pinigines teigia turėsiantys 18 – 45 m. didžiųjų miestų gyventojai.

7 proc. apklaustųjų, daugiausia aukštesnes pajamas gaunantys 46 – 55 m. Lietuvos gyventojai, sako, kad jų išlaidos nepadidės.

Mažiau išleis laisvalaikiui, grožiui ir maistui

Kaip gyventojai ketina kompensuoti išaugusias išlaidas? 40 proc. apklaustųjų, ypač žemesnio išsilavinimo ir gaunantys mažesnes pajamas, ketina mažiau išleisti laisvalaikiui, 26 proc. – atostogoms.

Daugiausiai atostogoms nurėžti ketina 36 – 45 m., žemesnes pajamas gaunantys miestų gyventojai.

Beje, vyrai atostogoms ketina taupyti daugiau nei moterys.

Tuo tarpu moterys, taip pat jaunimas, planuoja mažinti išlaidas grožio paslaugoms.

22 proc. respondentų teigia taupysiantys maistui.

Tokiu būdu su augančiomis išlaidomis ketina kovoti vyresni nei 56 m., žemesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai. 18 proc., daugiausia mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai, numato mažiau išleisti planuotam remontui, o 6 proc. apklaustųjų – vaikų laisvalaikiui.

29 proc. respondentų teigia, kad gaunamų pajamų užteks, todėl išlaidų riboti neketina. Tarp taip manančiųjų vyrauja 26 – 35 m., aukščiausio išsilavinimo ir didesnes nei 700 eurų per mėnesį pajamas gaunantys didžiųjų miestų gyventojai.

Gyventojų apklausą inicijavusios „Finbee“ vadovo teigimu, nerimo dėl augančių išlaidų kol kas nejaučia gyventojai, kurių pajamos auga proporcingai su infliacija: „Pastebime, kad daugiausiai, apie 10 proc., didėjo 26 – 35 metų amžiaus klientų namų ūkių pajamos.

Galima teigti, kad, nors šioje žmonių grupėje didėja sąnaudos, tokiu pačiu tempu auga ir pajamos.“

Galimybė išmaniau taupyti

D. Noreika pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu kaip niekad svarbu skatinti ekonomiką ir tai tikrai netolygu drastiškai didinti išlaidas.

Atvirkščiai, protingai taupant galima užsidirbti tiek atostogoms, tiek kelionėms ar kitoms norimoms veikloms.

„Didėjant išlaidoms, taupymas pats savaime nėra blogai, atvirkščiai – rodo gyventojų finansinę atsakomybę, tačiau taupymas turi būti protingas.

Taupyti ir laikyti santaupas kojinėje yra pats prasčiausias pasirinkimas, kadangi tokios santaupos bėgant laikui tirpsta pinigams nuvertėjant dėl infliacijos.

Taip, turėti santaupų, reikalingų padengti 4 – 6 mėn. pragyvenimo išlaidas grynais ar banko sąskaitoje yra rekomenduotina.

Tačiau visas kitas santaupas patartina įdarbinti, tai yra investuoti ten, kur jos neištirptų kartu su infliacija, bet atneštų uždarbį, kuris padėtų padengti augančias išlaidas ateityje.

Pavyzdžiui, paskolos yra viena paprasčiausių finansinių priemonių, turinčių minimalią kainos svyravimo riziką ir generuojančią stabilią mėnesinę grąžą.

Ypač dabar, kuomet padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities smukdo akcijų biržas“, – sako D. Noreika.