Žalios pakuotės ir aplinkai draugiškų produktų nepakanka: žingsniai verslui tvarumo link

Tačiau augant susidomėjimui tvarumu, atsiranda erdvės „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. greenwashing), kuomet ekologiškais pristatomi produktai neatitinka jiems klijuojamos etiketės. Vienas iš būdų skaidriai, pagrindžiant konkrečiais duomenimis atskleisti produkto poveikį aplinkai – Produkto poveikio aplinkai deklaracija (angl. Environmental Product Declaration, EPD).

Birželį „PwC“ paskelbtas vartotojų nuomonių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė vartotojų yra linkę rinktis skaidriai kilmę deklaruojančius produktus (55 proc.) ir pirmenybę teikia aplinką saugančioms kompanijoms (54 proc.).

Vartotojai taip pat neabejingi produkto daromam poveikiui aplinkai – 54 proc. respondentų renkasi produktus su aplinkai draugiškomis pakuotėmis ar su kuo mažiau pakuočių, 53 proc. – greitai suyrančius, aplinkai draugiškus produktus. Kas antras pirkėjas (52 proc.) prieš įsigydamas produktą ieško tvarumo sertifikatų ženklinimo ant pakuočių.

„Tvarumo filosofija apima vis daugiau gyvenimo sričių – vartotojai vis labiau įsisąmonina, kad kiekvienas kasdienybėje naudojamas daiktas daro poveikį ne tik mums patiems, bet ir aplinkai.

Nuo automobilio iki dantų šepetuko, kuriuo valomės dantis – viskas turi aplinkosaugos pėdsaką. Ir tik oficialios poveikio aplinkai vertinimo sistemos gali pamatuoti ir įvertinti tikrąjį produkto daromą poveikį“, – komentuoja „Vesta Consulting“ LCA/EPD vertinimo paslaugų ir pastatų analizių skyriaus vadovė Viktorija Sankauskaitė.

Poveikis aplinkai gali būti pamatuotas

Pasaulyje labiausiai paplitusios pagal tarptautinius standartus „EN 15804“ ir „ISO 14025“ rengiamos EPD deklaracijos, kurios vertina produkto aplinkosauginius aspektus ir leidžia skaidriai deklaruoti gaminio poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą.

„EPD deklaracijose vieningai atspindimas gaminio žaliavų, gamybos procesų, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos poveikis aplinkai.

Šios deklaracijos yra vertingos ne tik vartotojams, norintiems rinktis gaminį su kuo mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai, bet ir patiems gamintojams, siekiantiems palyginti savo produkciją su panašiais rinkoje esančiais gaminiais ir ją tobulinti“, – pasakoja V. Sankauskaitė.

EPD deklaracijos gali būti rengiamos patiems įvairiausiems gaminiams – statybinėms medžiagoms, tekstilės gaminiams, baldams, pramonės įrenginiams, chemijos produktams, maisto produktams, taip pat kai kurioms paslaugoms.

<„Nors EPD deklaracijos nėra privalomos, pastebime, kad vis daugiau gamintojų Baltijos šalyse domisi jų rengimu. Tai skatina ne tik besikeičiantys vartotojų įpročiai, bet ir vidinės įmonių paskatos siekti savo gaminių tvarumo ir mažinti jų poveikį aplinkai.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) srityje EPD deklaracijos tampa ne tik statybinių medžiagų ar sprendimų kokybės standartu, bet ir būtina sąlyga NT vystytojams plėtojamus objektus sertifikuoti pagal BREEAM sistemą“, – teigia V. Sankauskaitė.

Pasak jos, EPD deklaracijos NT srityje yra itin paplitusios Skandinavijos šalyse – neretai NT vystytojai net nesiima svarstyti siūlomų statybinių medžiagų kainų, jei jos neturi poveikio aplinkai deklaracijos.

Poveikio matavimas skatina pokyčius

EPD deklaracijos yra rengiamos gaminio gyvavimo ciklo analizės pagrindu – atsižvelgiama į produktui naudojamas žaliavas, jų kiekius, energijos ir vandens sąnaudas gamybos procesuose, taip pat į produkto eksploatavimo ir jo perdirbimo ar utilizavimo niuansus.

Pagal tarptautinius standartus paruoštas dokumentas galioja 5 metus – jei per šį laikotarpį atliekami gamybos procesų patobulinimai ar keičiamos gamyboje naudojamos žaliavos, rekomenduojama EPD deklaraciją atnaujinti.

Pasak V. Sankauskaitės, EPD deklaracijai atliekama gyvavimo ciklo analizė ir jos rezultatai ne tik atspindi esamą gamybos proceso daromą poveikį aplinkai, bet ir suteikia reikšmingos informacijos, kuria remiantis galima imtis reikšmingų pokyčių šiam poveikiui mažinti.

„Produkto gyvavimo ciklo analizė leidžia apčiuopti tobulintinas vietas – ši informacija gali būti naudinga rengiant gamybinės veiklos tobulinimo strategijas, kai būtina pasirinkti ne tik aplinkai draugiškesnes medžiagas, bet ir aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyvesnį gamybos būdą.

Be to, EPD deklaracija leidžia atrasti ir stipriąsias produkto savybes – tai gali padėti komunikuoti produkto pridėtinę vertę bei išskirtinumą vartotojams“, – pasakoja „Vesta Consulting“ LCA/EPD vertinimo paslaugų ir pastatų analizių skyriaus vadovė.

Pašnekovė pabrėžia, kad EPD deklaracija atspindi nebūtinai vien tik teigiamą produkto poveikį aplinkai – deklaracijos esmė yra skaidriai atskleisti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį.

„EPD deklaracijos parengimas yra pirmasis žingsnis, siekiant įvertinti savo kuriamo produkto aplinkosauginį poveikį. Tačiau siekiant įmonės tvarumo, tikslinga įtraukti ir kitus pamatinius tvarumo aspektus – socialinį ir valdysenos.

Vystant tvarumo strategiją būtina identifikuoti ne tik įmonės kuriamus teigiamus ir neigiamus aplinkosauginius, ekonominius ir valdysenos poveikius, bet ir įtraukti suinteresuotas šalis, siekiant gauti jų grįžtamąjį ryšį. Tik žinant tobulintinas vietas galima išsikelti veiksmų planus ir uždavinius bei tikslinius rodiklius šių poveikių valdymui“, – teigia V. Sankauskaitė.