Vyriausybės planas - išparduoti valstybę

Liberalai parduos viską

Vyriausybė neslepia numatanti „valstybės valdomų bendrovių, vykdančių tik komercinę veiklą ir konkuruojančių su privataus kapitalo bendrovėmis, akcijų privatizavimą, taip pat valstybės valdomas bendroves, kurių vertybinius popierius būtų siūloma įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje". Ši priemonė, už kurią bus atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bus pradėta dar antrąjį šių metų ketvirtį.

Ekonomistas prof. Povilas Gylys neslepia, kad toks Ministrų kabineto planas šiurpina dėl daugybės priežasčių.

„Noriu pradėti nuo ekonomikos principo. Bandeles kepa privatininkas, picas kepa privatininkas, kavinės - privačios ir panašiai. Tačiau yra infrastruktūrinės (arba lietuviškai - tinklinės) šakos: keliai, geležinkeliai, elektros tinklai ir t.t. Taip pat yra dar ir socialinė infrastruktūra - švietimas, sveikatos apsauga. Infrastruktūrinėse šakose viešojo intereso reikšmė yra didžiulė, kadangi tai yra bendras reikalas.

Privačias prekes kuria, kaip sakiau, privatus sektorius, kuris teikia ir privačias paslaugas, tokias kaip viešbučių ar kirpyklų paslaugos.

Tačiau į valdžią atėjo liberalai. Kažkas yra pasakęs: liberalai parduos viską, kas jiems nepriklauso. Įsidėmėkime tai. Jiems nepriklauso valstybės nuosavybė, kuri yra bendroji nuosavybė. Tačiau kai jie ateina, viską privatizuoja.

Rinkėjai padarė didelę strateginę klaidą, grąžindami šitas jėgas į valdžią. Nes jų strategija visada yra privatizuoti bet ką, kas turi bent kokią nors vertę ir kas jiems nepriklauso.

Seniai girdime, kad reikia privatizuoti „Lietuvos geležinkelius" ir kitas valstybės įmones, tačiau iki liberalų tai ir baigdavosi kalbomis", - „Vakaro žinioms" sakė P.Gylys.

Mokykimės iš kitų klaidų

Profesorius priminė, kad kadaise britai padarė klaidą privatizuodami geležinkelius.

„Tai jie iki šiol dėl to nagus graužia. Taip bus ir pas mus, nes viskas bus labai brangu ir dar verslininkai, privatizavę valstybės įmones, iš valstybės reikalaus subsidijų.

Neabejokite tuo. Jie tikrai nedirbs į nuostolius, reikalaus, kad valstybė mokėtų subsidijas, kad būtų išlaikyti nuostolingi maršrutai, nekiš pinigų į geležinkelių priežiūrą ir ją vykdys tik jei valstybė duos pinigų. Nes remontas kainuos ir mažins pelną.

Bet kokiu atveju mes visi pralošime atidavę tai, ką šiuo metu turime savo rankose. Tauta nesupranta, kas vyksta, laisvų ekonomistų neturime - jie dirba arba bankams, arba Laisvosios rinkos institutui. Ir, aišku, visada bus už privatų interesą. O kas gins viešąjį? Kodėl panaikinome Ekonomikos institutą, kuris gintų viešąjį interesą?" - retoriškai klausė ekonomistas.

Pasak P.Gylio, privačiame sektoriuje varomoji jėga yra konkurencija, o viešajame - solidarumas.

„Deja, išsirenkame tokią valdžią, kuri nežiūri į ateitį, kuri tenori užsidirbti iš privatizacijos. Kelius tvarkome solidariai, geležinkeliai irgi yra mūsų bendras rūpestis, elektros tinklai - taip pat. Tačiau atėjus liberalams pamažu vyksta viešojo sektoriaus privatizavimas.

Pamenate Ukmergės istoriją? Ukmergiškiams užteko labai trumpo laiko suvokti, kokią klaidą padarė šilumos tinklus perdavę į privačias rankas. Privatus kapitalas yra nepatikimas. Sugalvos vėjais paleisti nupirktą turtą, jo neprižiūrės ir, išspaudę visą galimą pelną bei nudėvėję tai, ką nusipirko, pasitrauks", - įspėjo P.Gylys.

Neteksime ir dividendų

Ekonomistas nesupranta liberalų logikos. Juk valstybės įmonės, kaip ir privačios, moka mokesčius valstybei. Tačiau tik pirmosios dar į biudžetą įmoka ir dividendus.

„Taip atsisakome ir didelės dalies biudžetinių pajamų. Tai - neatleistina. Tai - nacionalinių valstybės interesų sabotavimas. Konservatoriai tam irgi neprieštaraus, nes ir jų istorijoje yra buvę didelių privatizavimų. Juo labiau kad konservatorių gretose tėra kokie 3-4 tikri konservatoriai, visi kiti yra liberalai.

Ingrida Šimonytė - konservatorė? Jokiu būdu. Ji liberalė tiesiog genetiškai. O apie kitas dvi mergelių koalicijos nares-partijų vadoves nė nešneku. Jos - grynut grynutėlės liberalės. Kaip, beje, ir Gabrielius Landsbergis. Prie Austėjos jis kitoks ir būti negali.

Pabandytų prie Austėjos nebūti liberalas", - ironizavo P.Gylys.

KOMENTUOJA ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs Valstybės turto fondo vadovas Audrius RUDYS.

„Tai - globalizacijos politikos elementas. Plane rašoma, kad bus privatizuotos valstybės įmonės, vykdančios tik komercinę veiklą ir konkuruojančios su privataus kapitalo bendrovėmis.

Bet toks apibūdinimas tinka visoms valstybės įmonėms. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai" tarsi neturi konkurentų, nes vieni valdo visus geležinkelius, tačiau jie konkuruoja, pavyzdžiui, su privačiomis autobusų kompanijomis. Todėl irgi bus bandomi parduoti.

Laimėjusios liberalios jėgos vykdo tokią politiką, kokia atitinka globalistinių jėgų interesus visame pasaulyje", - įsitikinęs A.Rudys.

Ekonomistas net neabejoja: jei bus parduoti „Lietuvos geležinkeliai", tai tik pelningiausia jų dalis - krovinių pervežimas. Jei bus parduota ir gyventojų pervežimo paslauga bei infrastruktūros priežiūra, visiems mums tai vis tiek gerokai atsirūgs.

„Keleivių pervežimas yra nuostolingas, nes sąnaudos nemažos, žmonės dažniau naudojasi automobiliais nei traukiniais. Privatininkas tikrai norės ne tik to, kad atsipirktų įmonės pirkimo išlaidos, bet ir kad būtų gaunamas pelnas.

Todėl arba bilietus smarkiai pabrangintų, tačiau tada ir paskutinių keleivių netektų, arba atsisakytų visų nuostolingų maršrutų, o nuo to nukentėtų visi atokesnių vietovių gyventojai. Tuo metu valstybė vaikosi ne pelno, bet teikia ir socialiai svarbias paslaugas. Tai - pagrindinis viešojo ir privataus sektorių skirtumas", - akcentavo signataras.

Pašnekovas pastebi, kad dauguma neinfrastruktūrinių valstybės įmonių jau yra privatizuotos, todėl dabar bus nusitaikyta į infrastruktūrines. Netgi į Lietuvos paštą, kas irgi yra labai pavojinga.

„Siuntinius siunčia ir įvairios privačios bendrovės, ypač karantino metu šitos paslaugos išplito. Tačiau kaip ir geležinkelių atveju prisiminkime, kad Lietuvos paštas teikia ir nuostolingas paslaugas. Pavyzdžiui, perduoda paprastus laiškus. Sąnaudos didžiulės, o kokia laiško persiuntimo kaina? Jei paštą įsigytų privatininkas, tokių paslaugų iš viso neliktų.

Pasižiūrėkime, kas atsitiko su bankų sektoriumi, kai nėra valstybinio banko. Paslaugos nyksta, net rajonų centruose jos sunkiau prieinamos, nekalbant apie bažnytkaimius. Nėra padalinių, nors žmonės pajamas gauna per bankines paslaugas.

Jei prireikia grynųjų pinigų, tenka važiuoti už kelių dešimčių kilometrų, kur yra bankomatas ar kur parduotuvėje galima atsiskaityti kortelėmis. Kitaip tariant, jei bus privatizuotos likusios valstybės įmonės, nebeliks socialiai labai reikalingų paslaugų. Arba jei liks, valstybė už jų teikimą turės mokėti dotacijas", - įspėjo A.Rudys.