Vyno ir stiprių gėrimų suvartojami kiekiai Lietuvoje mažėja, tačiau alaus – auga

Akcizų surinkimas visose trijose kategorijose, lyginant tą patį laikotarpį, augo, tačiau primenama, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo trejų metų akcizų planas, dėl ko šiemet akcizai buvo padidinti ir dar augs kitus dvejus metus iš eilės. Vis dėlto, ir toliau traukiantis kai kurių alkoholio kategorijų pardavimams, iki metų pabaigos gali kristi ir bendras akcizų surinkimas.

Augimas matomas tik alaus sektoriuje

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka pastebi, kad viešojoje erdvėje nepagrįstai bandoma sudaryti įspūdį, jog alkoholinių gėrimų, ypatingai stipriųjų, vartojimas toliau auga.

„Naujausi VMI duomenys neleidžia sutikti su tokiu teiginiu. Pavyzdžiui, lyginant pernai metų sausio-rugpjūčio mėnesius su šių metų tuo pačiu laikotarpiu matome, kad vyno nuperkamas kiekis yra susitraukęs 5,4 proc. Spiritinių gėrimų kiekis, lyginant tą patį laikotarpį, yra 5,7 proc. mažesnis. Augimas matomas tik alaus sektoriuje ir jis yra 6,3 proc. didesnis, lyginant tuos pačius laikotarpius“, – sako Mantas Zakarka, LAGGIA vadovas.

Jis pastebi, kad iš akcizų surenkami skaičiai taip pat yra iškalbingi.

„Lyginkime vėl 2021 metų sausio-rugpjūčio mėnesius bei tą patį laikotarpį šiais metais. Nors vyno ir stipriųjų gėrimų pardavimų kiekiai krenta, iš vyno akcizų šiemet buvo surinkta 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmus aštuonis mėnesius. Stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo per tą patį laikotarpį surinkta 0,8 proc. daugiau. Tačiau štai alaus kategorijoje auga ir pardavimai, ir akcizų surinkimas. Minėtu laikotarpiu – net 13,9 proc. daugiau surinkto akcizo, nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Kol kas akcizų surinkimo augimas yra tik dėl padidėjusių akcizų, bet ne dėl augančių pardavimo kiekių. Akcizo pakėlimas nepadarė jokios neigiamos įtakos alui, kurio pardavimai toliau auga, tačiau aiškiai palietė kitas kategorijas. Skaičiai tik signalizuoja apie galimą Estijos scenarijų ir Lietuvoje. Ten, perlipus protingo akcizo ribas, per metus kiekiai buvo nukritę 30 proc., o pajamos iš akcizo mažėjo apie 15 proc. Tam atstatyti Estijai prireikė 2-3 metų“, – situaciją apžvelgia M. Zakarka.

Anot jo, kol kas akivaizdu, kad akcizų didinimo plano tikslai pasiekti – surenkamos lėšos į valstybės biudžetą iš akcizų auga. Lyginant pernai metų pirmus aštuonis mėnesius su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet akcizų surinkta 4,3 proc. daugiau. Tačiau nėra aišku, ar tokia tendencija bus matoma iki pat metų galo. Jei ir toliau taip ženkliai mažės kai kurių alkoholio kategorijų nuperkamas kiekis – labai gali būti, jog bendras akcizų surinkimas taip pat kris.

„Svarbūs du aspektai – Estija turi vieną kaimynę su žemesniu akcizu – Latviją. Mes visgi turime net dvi kaimynes su ženkliai žemesniais akcizais alkoholiniams gėrimams – Latviją ir Lenkiją. Antra, svarbu nepamiršti ir įsivertinti, kad kitąmet akcizai vėl augs“, – pažymi Mantas Zakarka.

Mitas apie stiprėjantį alkoholį lietuvių namuose

Anot jo, nepaisant tokių skaičių, iš tam tikros grupės atstovų vis tiek nuolatos girdima, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama vis daugiau ir neva būtent stipriojo alkoholio.

„Lietuviams lipdoma girtuoklių etiketė yra visiškai nepelnyta. Akivaizdu, kad vartojimo tradicijos yra pasikeitusios ir toliau keičiasi. Tačiau šalyje vis dar turime situaciją, kuomet dėl perteklinio ir neaiškaus reguliavimo sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos bendrovėms, veikiančioms toje pačioje rinkoje“, – kalba LAGGIA vadovas.

Mantas Zakarka pastebi ir tai, kad prastėjant ekonominei situacijai žmonės, turintys vartojimo įprotį, greičiausiai ieškos alternatyvų. Itin opi Lietuvos problema yra nelegalūs stiprieji gėrimai, kaip kad pilstukas, samagonas, kontrabanda.

„Nerimą kelia ir Seime bei Vyriausybėje bręstantys sprendimai apie naminių alkoholinių gėrimų iki 65 laipsnių legalizavimą, tam visiškai nenumatant kontrolės, kokie kiekiai ir kokiu metu būtų parduodami ūkininkų. Akivaizdu, kad papildoma galimybė fiziniams asmenims gaminti bei prekiauti namine degtine kol kas būtų nesukontroliuojama ir nevaldoma.

Kai kurie asmenys ir institucijos, patys politikai bandė itin dramatizuoti bei atmetė neseniai siūlytus kosmetinius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, argumentuodami augančiu alkoholinių gėrimų vartojimu šalyje. Tačiau tuo pačiu yra svarstomas klausimas apie naminės degtinės legalizavimą be jokios numatytos kontrolės. Tai rodo visišką politikų prieštaravimą sau patiems dėl alkoholio vartojimo ir Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje“, – pastebi M. Zakarka.