„VMG Wood Invest“ vadovė: optimizmą baldų sektoriuje slopina trys veiksniai

Tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“, kontroliuojančios medienos perdirbimo ir baldų gamybos padalinių veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, vadovė Ingrida Grikpėdienė teigia, jog nors paklausa išlieka stabili, tačiau bendro sektoriaus atsigavimo reikės luktelėti iki antrosios 2024-ųjų pusės.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pernai sausio-lapkričio mėnesių metinė apdirbamosios pramonės produkcijos vertė, palyginus atitinkamu laikotarpiu užpernai, sumenko 5,1 proc.

Medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupės vadovės teigimu, baldininkų sektorius gyvena stabiliai santūriomis nuotaikomis.

„Metų pradžia didelių postūmių rinkoje neatneš, o aiškesnis vaizdas, tikėtina, dėliosis tik 2024 m. persiritus į antrąją pusę. Baldų sektorius inertiškas ir priklauso nuo kitų sektorių vystymosi. Jeigu sulauksime palūkanų mažinimo, tai tikėtina teigiama įtaka NT sektoriuj, o tuo pačiu ir baldininkams“, - sako I. Grikpėdienė.

Nepaisant santūraus stabilumo rinkoje, anot jos, kompanijos rezultatai ūgtelėjo: lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu grupės apyvarta išaugo 33 proc., o palyginus su 2022 m. numatomas 3% aptvartos augimas. 

Trys veiksniai

„VMG Wood Invest“ vadovės teigimu, didžiausi iššūkiai susiję su bendru Lietuvos baldų sektoriumi šiuo metu yra medienos žaliavos kaina Baltijos regione, palūkanos bei specialistų trūkumas.

Pasak jos, kai kuriose eksporto rinkose vartotojai dar nėra pilnai pajutę Europos Centrinio Banko padidintų palūkanų normų dėl taikomo ilgesnio palūkanų fiksavimo periodo, todėl vis dar atsargiai vertina savo biudžeto galimybes.

„Tuo tarpu medienos žaliavos kaina regione tiesiogiai lemia mūsų baldų sektoriaus konkurencingumą globalioje rinkoje. Jei norime tvaraus sektoriaus augimo, privalome rasti alternatyvių, pigesnių žaliavos šaltinių, kadangi kainos Baltijos šalių regione išlieka aukštesnės nei Vakarų Europoje.

Turint omenyje, kokią ženklią dalį medienos perdirbimo sektorius sudaro Lietuvos BVP, galimų sprendimų išlaikyti ir auginti baldų eksporto apimtis reikia čia ir dabar“, - pabrėžia I. Grikpėdienė.

Aukštos palūkanų normos, anot bendrovės vadovės, lemia ribotas galimybes investuoti į gamybos efektyvumą, automatizavimo sprendimus. Todėl jeigu kitais metais sulauksime teigiamo poslinkio, tai padės neatidėlioti su tuo susijusių investicinių projektų.

„Atitinkamai pastebimas ir sudėtingas reikalingų specialistų pritraukimas, ypatingai regionuose. VMG grupė intensyviai dirba su švietimo įstaigomis, užimtumo tarnybomis, taigi tikimės, kad su šiuo iššūkiu pavyks sėkmingai susidoroti patiems“, - sako ji.

Nauja korpusinių baldų gamykla

Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) rugpjūčio mėnesį VMG grupė atvėrė naują korpusinių baldų gamyklą.

Investicijos į šį pramonės objektą siekė per 82 mln. eurų. Jame planuojama sukurti apie 600 naujų darbo vietų.

Naujoji gamykla yra sujungta su 2020 m. toje pačioje vietoje atverta viena galingiausių Europoje medienos drožlės plokštės gamykla, į kurią jau investuota per 150 mln. eurų.

Pirmuoju etapu gamykloje įdiegti gamybos pajėgumai mums leis per metus pagaminti apie 13 tūkst. kubinių metrų produkcijos, kurios metinė vertė siekia apie 60 mln. eurų.

VMG grupė veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.

Daugiau nei 90 proc. kompanijos produkcijos eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder