„VMG Lignum construction“ vadovas: atsiliekame nuo estų ir latvių, bet šiemet turime šansą proveržiui

Bendrovės ekspertai skaičiuoja, kad, šalyje iš organinių medžiagų statoma vos 5 proc. naujų individualių namų, o viešųjų pastatų ir daugiaaukštės statybos – apskritai nėra.

„Beveik trečdalis daugiabučių ir apie 80 proc. vienbučių Švedijoje yra iš atsinaujinančių medžiagų, paprastai – medienos. Norvegijoje tokie yra net 90 proc. vienbučių. Tuo tarpu Estija dešimtimis skaičiuoja realizuotus medinių konstrukcijų daugiabučius ir viešuosius pastatus, visą eilę naujų pavyzdinių medinių viešųjų statinių turi ir Latvija“, – teigia M. Kozinecas.

Anot jo, progresą kaimyninėse šalyse visų pirma diktuoja Europos žaliasis kursas, kurio įtaką kitų šalių sektorius sėkmingiau išnaudoja didindamas efektyvumą ir įsisavindamas ekonomines vertes. Lietuva šioje srityje atsilieka.

Gamybos potencialas šiemet – 3 tūkst. butų

Anot M. Kozineco, tvarios statybos medžiagos sektoriuje vidaus rinkoje iki šiol dominuoja pjautinės ir klijuotos medienos bei pjautinės medienos gaminiai, skirti tik pastatų apdailai. Tuo tarpu viešuosiuose pastatuose medienos medžiagos pasitaiko epizodiškai ir tik kaip nedidelė konstrukcijų, dažniausiai stogo, dalis.

Jo teigimu, šiemet pilnai išvysčius praėjusį rudenį atidarytos tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamyklos N. Akmenėje veiklą, šalyje jau būtų galima pastatyti apie 3 tūkst. inžinerinės medienos konstrukcijų butų.

„Tiek jų pastatyti būtų galima naudojant vien sluoksninę lukštų medieną. Konstrukcijoms pasitelkus ir dvitėjines sijas, šis skaičius padidėtų keleriopai. Tačiau kiek šių gaminių bus panaudota statiniams Lietuvoje, o kiek eksportuota į užsienį – priklausys nuo sektoriaus dalyvių brandos“, – teigia M. Kozinecas.

Pirmieji renovacijos skydai

„VMG Lignum construction“ valdybos pirmininko teigimu, dar šiemet iš gamykloje pagamintos konstrukcinės medienos produkcijos, dienos šviesą turėtų išvysti ir pirmieji Lietuvoje pagaminti bandomieji skydinės renovacijos fasadų bei stogo skydai.

Kompanija pirmojoje metų pusėje rengiasi rinkai pristatyti ir pirmąją sertifikuotą tvarios renovacijos sistemą, kuri turėtų tapti rinkos standartu. Renovacijos skydų gamybą vykdys partneriaujantys vietos gamintojai, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 40.

„Iš tokio tipo medžiagų pagaminti renovacijos skydai turėtų virsti atsakymu spartesnės renovacijos siekiančiai valstybei. Skandinavijoje ir Vakarų Europoje itin populiarius skydus prie namo sumontuoti trunka vos 2-3 savaites. Renovacijos iš tradicinių medžiagų procesas užtrunka metus ir ilgiau. Kaina, tuo tarpu, skiriasi itin nežymiai. Visgi tokių medžiagų paklausa pasaulyje sparčiai auga. Ypač aktyviai mūsų produkcija domisi Australija ir Šiaurės Amerika. Todėl tai, kiek jos gali likti Lietuvoje, priklausys ne tik nuo poreikio, bet ir nuo teisinės bazės.“, - teigia M. Kozinecas.

Jo teigimu, Lietuvoje pirmuosius žingsnius reikėtų pradėti žengti nuo renovacijos naudos supratimo ir teisės aktų suvienodinimo. „Pavyzdžiui, kalbant apie reikalingus gaisrinės saugos reikalavimų pataisymus, galėtume vadovautis europinėmis statybos normomis, EUROCODE, kurios yra gerokai pažangesnės už nacionalines“, – teigia M. Kozinecas.

Nauja gamykla

Tarptautinė investicinė VMG grupė, „Hanner“ ir BRAITIN valdomas fondas „Baltic Industrial Fund II“ Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamyklą atvėrė pernai rugsėjį.

Tai yra pirmoji tokio tipo gamykla Baltijos šalyse ir vos trečioji Europoje. Naujojoje gamykloje planuojama sukurti ir apie 200 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Investicijos į projektą pirmajame etape siekia apie 100 mln. eurų.

Per artimiausius metus pilnai išvysčius jos pajėgumus, skaičiuojama, perdirbs 250 tūkst. kubinių metrų medienos ir pagamins 120 000 kubinių metrų sluoksniuoto lukšto medienos (LVL), 15 mln. bėginių metrų dvitėjinės sijų (I-joist) ir iki 200 000 kubinių metrų statybinė medžio drožlių plokštės (SMDP).

Gamyklos produkcijos metiniai pardavimai turėtų siekti iki 150 milijonų eurų. Čia pagamintą produkciją ketinama eksportuoti į Skandinavijos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir Europos šalių rinkas.