Visuomenininkės su negalia tampa Lietuvos verslo vedlėmis: „įmones nuo naujų talentų skiria vos pora laiptelių“

Nors Lietuvoje per pastaruosius 10 metų žmonių su negalia įtraukties srityje nuveikta išties nemažai, tačiau sąlygos pilnavertiškam žmonių su negalia dalyvavimui darbo rinkoje, socialiniame ir kultūriniame gyvenime dar nėra užtikrinamos. A. Krušinskaitės teigimu, Lietuvos visuomenė vis dar turi per mažai žinių ir patirčių bendraujant su negalią turinčiais asmenimis, o nežinojimas skatina atskirtį ir leidžia įsitvirtinti stereotipams. Juos svarbu griauti.

„Esame įtraukties didinimo kelyje, kuris nėra lengvas. Visgi tikiu, kad nebijodami juo eiti, mokydamiesi iš klaidų ir laiku pastebėję, kad nuklystame į šalį, galiausiai pasieksime norimo rezultato. Labai svarbu suprasti, kad tą kelią turime nueiti visi – ne atskira žmonių grupė, tam tikros įmonės ar institucijos – bet visi. Tik tuomet galėsime sakyti, kad įtraukties srityje esame pažengę“, – sako A. Krušinskaitė.

A. Krušinskaitė džiaugiasi, kad verslas vis geriau supranta savo atsakomybę prisidėti prie teigiamų pokyčių šioje srityje ir siekia savo organizacijose įtvirtinti įtraukties ir įvairovės principus. Tam, anot pašnekovės, visų pirma, būtina suprasti skirtingų negalią turinčių žmonių galimybes ir poreikius.

„Įmonėms svarbu įsiklausyti į negalią turinčių žmonių istorijas, jų kasdienes patirtis ir iššūkius. Didelę naudą duoda ir darbuotojams organizuojami bendravimo su negalią turinčiais žmonėmis mokymai. Svarbu, kad juose dalyvautų ne tik vadovai, bet visų grandžių darbuotojai. Tai padeda organizacijoje sukurti žmonėms su negalia draugiškesnę aplinką, kurioje kolektyvas atvirai priima fizinę negalią turinčius kolegas, jų nebijo, moka su jais pagarbiai bendrauti“, – sako A. Krušinskaitė.

Didesnė įtrauktis atveria daugiau galimybių

A. Krušinskaitės teigimu, kuriant neįgaliesiems draugiškas darbo vietas taip pat labai svarbus ir biuro, parduotuvių ar kitų erdvių, kuriose vykdoma įmonės veikla, pritaikymas žmonėms su skirtingais poreikiais. Net jei šiuo metu darbuotojai su negalia įmonėje nedirba, o naujų specialistų įdarbinti artimiausiu metu neketinama, svarbu pademonstruoti, kad organizacijos durys yra atviros skirtingų poreikių turintiems žmonėms.

„Žmonėms su negalia išties labai svarbu žinoti, kad negalia nebūtų kliūtimi jiems įsidarbinti tam tikroje kompanijoje. Toks atvirumas tiek darbuotojams, tiek darbdaviui suteikia daugiau galimybių. Dėl poros laiptelių nepasinaudoti proga įdarbinti puikų darbuotoją būtų išties neprotinga“, – sako pašnekovė.

Jai pritaria ir Irma Jokštytė-Stanevičienė, teigianti, kad mes visi esame mokymosi kelyje.

„Ilgą laiką net nesusimąstydavau, kad kasdien dirbdama, naudodamasi viešosiomis paslaugomis esu verta kitokio vertinimo nei susiduriu realybėje. Kol nenuvykau studijuoti į Vokietiją. Ten pamačiau, kad man atėjus į banką paslaugų nesulaukiu tokių klausimų kaip ar mokėsite naudotis savo sąskaita. Manęs klausė tik apie paslaugas, kurių atėjau. Ir taip visur – niekas nesistebėjo, kad vaikštau, kad savarankiškai nulipu laiptais, neklausė kitų klausimų apie mano negalią“, – dalinasi I. Jokštytė-Stanevičienė.

Ji teigia tik tuomet atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje jos vaidmuo dažnai yra „būti pavyzdžiu kitiems“, „įkvėpti“, ar motyvuoti.

„Man labiausiai patinka būti žmogiškuose ir neperdėtuose santykiuose su kitais žmonėmis. Dalintis informacija, drauge dirbti ir mokytis. Labiausiai norėčiau, kad negalia nebebūtų įkvėpimo šaltinis.“, – pasakoja pašnekovė.

Verslui keistis padeda patys žmonės su negalia

Norėdamos padėti verslui siekti teigiamų pokyčių įtraukties srityje A. Krušinskaitė ir I. Jokštytė-Stanevičienė prisijungė prie bendrovės „Telia“ verslo transformacijos pritaikant paslaugas, produktus ir klientų aptarnavimą žmonėms su negalia. Vienas iš bendrovės įgyvendinamų žingsnių – mokymai darbuotojams, kaip aptarnauti negalią turinčius klientus. Bendrovė su negalios ekspertų pagalba taip pat atliko auditus, kurių metu buvo tikrinama, kaip bendrovės interneto svetainė ir programėlė yra pritaikyta naudoti žmonėms su regos negalia ir nustatė prioritetus, ką reikėtų pakeisti.

„Tai yra geras pavyzdys, kaip eiti įtraukties didinimo keliu. Norint prisidėti prie negalią turinčių žmonių problemų sprendimo įmonėms svarbu atsakyti sau į klausimus: „ar mūsų paslaugos ir produktai yra prieinami visoms žmonių grupėms?“; „ar mokame deramai priimti klientus su individualiais poreikiais?“; „ar jiems prieinamos mūsų skaitmeninės platformos ir skelbiama informacija?“. Sąžiningi atsakymai leidžia imtis reikiamų veiksmų ir įgyvendinti teigiamus pokyčius. Be to, pokyčių svarbu siekti sistemiškai, todėl mane maloniai nustebino tai, kad „Telia“ bendrovėje yra atskira Įtraukties ir įvairovės darbuotoja, kuri siekia, kad pokyčiai apimtų įvairias organizacijos gyvenimo sritis“, – sako I. Jokštytė-Stanevičienė.

I. Jokštytė-Stanevičienė mano, kad galbūt Lietuvoje progresas sprendžiant negalią turinčių žmonių įtraukties klausimus būtų spartesnis, jei valstybė į šią sritį taip pat žiūrėtų kaip į atskirą šalies vystymosi sritį ir, pavyzdžiui, turėtų Įtraukties ir įvairovės ministeriją. Pašnekovės teigimu, į įtraukties sritį reikėtų žiūrėti ne kaip į pagalbos žmonėms su negalia suteikimą, o kaip į vieną iš pažangios visuomenės bruožų, pasireikšiantį skirtingų žmonių įgalinimu. Visgi, I. Jokštytės-Stanevičienės teigimu, svarbiausia mokytis vieniems iš kitų ir iš gerų pavyzdžių, kurių vis daugėja.

Verslui – svarbus pokyčių metas

„Telia“ Įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė sako, kad daug metų kalbant apie žmonių su negalią įtrauktį, galiausiai atėjo metas daryti realius veiksmus.

„Atlikę išsamų auditą pamatėme, kad dar iki pilno prieinamumo dar turime nueiti nemažą kelią. Todėl pradėjome aktyviai keistis ir kviečiame tai daryti ir kitus. Mums labai svarbu, kad prie mūsų transformacijos kelio prisidėjo Irma ir Aistė. Pokyčiai turi būti tikslingi ir ambasadorės mums padeda atlikti žingsnius, kurie yra svarbiausi: mokyti darbuotojus, pritaikyti tiek internetines svetaines, tiek pačias paslaugas“, – apibendrina J. Markeliūnė.