Vieni rinkos stebėtojai nesitiki degalų brangimo, kiti regi dyzelino kainos kilimą

BNS kalbinti rinkos dalyviai ir ekspertai sutarė, kad viena pagrindinių nuo liepos vidurio besitęsiančio degalų kainų augimo priežasčių – žaliavinės naftos pabrangimas, kurį lėmė Saudo Arabijos sprendimas mažinti jos gavybą. 

„Čia turbūt visu pirma geopolitinės priežastys. OPEC ir OPEC+ šalys, pagrinde Saudo Arabija ir galbūt Rusija, nėra patenkintos tokiu (naftos – BNS) kainų lygiu – jos norėtų palaikyti aukštesnes ir puikiai supranta, kodėl tai vyksta. Pasaulyje šiek tiek jaučiasi recesinės nuotaikos, o kai kuriuose regionuose ne šiek tiek – turiu galvoje Europos Sąjungą. Joms (naftą eksportuojančioms šalims – BNS) norisi uždirbti daugiau, todėl jos mažina gavybą“, – BNS teigė kainas sekančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

„OPEC šalys yra toks legalus kartelis – jie gali tų priemonių imtis ir tokiais būdais kainas įtakoja, o Lietuvoje degalinių švieslentėse tai tiesiogiai atsispindi. Tik klausimas, kiek – ar keliais centais, ar cento ribose, priklausomai nuo to, kiek proporcingai biržoje brangsta žaliavinė nafta“, – BNS sakė didžiuosius degalinių tinklus vienijančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas. 

Rugpjūčio pradžioje Saudo Arabija pranešė dar vienam mėnesiui pratęsianti savanoriško naftos gavybos sumažinimo 1 mln. barelių iki  9 mln. barelių per dieną laiką. 

Apie šį gavybos sumažinimą Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas pirmą kartą paskelbė po birželį įvykusio 23 šalis vienijančio OPEC+ aljanso, kuriam taip pat priklauso Rusija, susitikimo. Jis tuomet sakė, kad gavybos sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas.

Tuo metu dyzelino kainas, SEB banko analitiko Tado Povilausko teigimu, didina dėl vasarį įsigaliojusio Europos Sąjungos (ES) embargo rusiškiems naftos produktams sumažėjusi jo pasiūla.

„Vėlgi, tie srautai yra pasikeitę. Dyzelinas pradėjo plaukti į Europą iš Artimųjų Rytų šalių, iš Kinijos, Indijos. Tie srautai yra pasikeitę ir tai turbūt irgi lemia, kad tie svyravimai (kainų – BNS) yra didesni. Juolab, kad dyzelino atsargos Europoje nėra labai didelės, ir ta dyzelino kaina augo netgi daugiau nei žaliavinės naftos kaina“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

Artėjant žiemai brangs dyzelinas

Rinkos dalyvių ir stebėtojų teigimu, degalų, ypač dyzelino, kainas didina ir artėjantis šildymo sezonas. E. Cicėnas pažymi, jog artėjant šaltajam laikotarpiui degalinių švieslentėse bus matomas vis ryškesnis nuo sezoniškumo priklausančio dyzelinio kuro kainų šuolis. 

„Pats produktas vis dar naudojamas iš šildymui, kitas dalykas – degalinėse būtent automobilinis dyzelinas pereis į tą vadinamą tarpinį, vėliau – į žieminį. Technologiškai tai yra kitoks, brangesnis produktas su brangesniais priedais dėl atsparumo šalčiui. Tai dar labiau augins dyzelino kainas“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.

Jo teigimu, žiemą, palyginti su vasaros sezonu, dyzelinas šalies degalinėse gali pabrangti apie 10 centų. 

Tuo metu benzino kainos, rinkos dalyvių ir stebėtojų teigimu, tiesiogiai priklausys nuo to, kiek rinkoje kainuos žaliavinė nafta.

Pasak T. Povilausko, SEB bankas prognozuoja, jog paskutinįjį šių metų ketvirtį „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai turėtų kainuoti 85 JAV dolerius už barelį, todėl degalų kainos turėtų būti panašios į esančias dabar ir siekti apie 1,5 euro.  

„Yra supratimas, kad jeigu naftos kaina eitų arčiau 100 JAV dolerių, tai jie (naftos gavėjai – BNS) patys sau šautų į koją, nes ekonominė situacija pasaulyje yra labiau įtempta ir vis tiek yra daug nerimo, kur toliau judės ekonomikos. Ir čia nenorima pakišti sau kojos, kuomet kainoms užkilus naftos paklausa dar labiau sumažėtų“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Pricer.lt vadovas A. Vizickas pažymėjo, kad degalų kainas lemia „daug kintamųjų“ – geopolitinė ir ekonominė situacija, klimatas, palūkanų normų didinimas, todėl esant neapibrėžtumui jas prognozuoti sunku. Jis neatmetė, jog dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos, recesinių nuotaikų bei sezoniškumo kainų augimas gali sustoti ar jos gali nežymiai mažėti.

„Atotrūkis tarp didžiųjų ir mažųjų degalinių tinklų yra pakankamai nestabilus. (...) Pavyzdžiui, kaip dabar kalbant apie suskystintas (naftos dujas – BNS), skirtumas yra virš 30 procentų – gali nusipirkti už 50 centų (už litrą – BNS), gali už 68 centus. Tas pats jaučiasi ir kalbant apie benziną ir dyzeliną“, – teigė A. Vizickas. 

Didieji (degalinių tinklai – BNS) nežiūrint į apyvartos mastą bando uždirbti nuo kiekvieno litro. Tuo tarpu mažiukai ieškodami galimybių dažnu atveju užsideda nedidelę maržą ir taip prisitraukia vartotojus. (...) Sakyčiau, stiprėjant recesinei nuotaikai ir mažėjant atostoginiams srautams, kurie buvo iš Vilniaus į Palangą, iš didmiesčių kažkur prie ežerų, galimai tas atotrūkis turėtų po truputį trauktis“, – prognozavo pricer.lt vadovas. 

Praėjusios vasaros kainų neprognozuoja

Vis dėlto rinkos dalyviai ir stebėtojai nemano, kad litras degalų vėl kainuos du eurus – tokį lygį benzino ir dyzelino kainos buvo perkopusios praėjusią vasarą.

„Sakyčiau, čia jau buvo toks labai šokinis variantas, kai iš tikrųjų buvo ir retorika labai kraštutinė, ir sankcijų tempai buvo pakankamai dideli. Dabar rinka jau šiek tiek adaptavosi. Turbūt kontrabandistai surado savo kelius, o sąžiningos kompanijos – savo kelius. Čia nebent jeigu kažkokios konfliktinės situacijos dar labiau paaštrėtų, bet aš sunkiai įsivaizduoju šitą dalyką“, – teigė A. Vizickas. 

„Aišku, kad žiūrint tuo bloguoju scenarijumi visko gali būti. Jeigu apskritai smarkiai naftos gavyba yra apribojama arba jeigu yra kažkokia geopolitinė situacija, arba sutrinka tiekimo grandinės. Mes turime netoli „Mažeikių naftą“ („Orlen Lietuvą“ – BNS, kuri čia vietoje gamina, bet žaliavas vežasi iš toli. (...) Šiaip jeigu taip nuoširdžiai mažai tikėtina, kad bus kažkokia anomalija, bet tokiais laikais gyvename, kad niekas čia neduos (garantijos – BNS)“, – teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas E. Cicėnas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusią savaitę benzino litras šalyje vidutiniškai kainavo 1,55 euro, dyzelino – 1,47 euro. Tuo metu liepos viduryje degalų kainos šalyse atitinkamai siekė 1,47 ir 1,36 euro. 

Kainas sekančio portalo pricer.lt duomenimis, rugpjūtį, palyginti su liepa, litras A95 markės benzino Lietuvos degalinėse brango 6,8 proc., arba 10 centų, tuo metu litras dyzelinio kuro kainavo 10,9 proc., arba beveik 15 centų brangiau. 

Antradienį popiet ryte spalio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ siekė 84,34 JAV dolerio už barelį.