Verslui pristatė finansavimo galimybes inovacijoms kurti

Renginys vyko neseniai Klaipėdos rajone oficialiai atidarytame „VMG Technics R&D Park“. Dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti ir ekskursijoje po moderniausią Baltijos šalyse pramonės inovacijų parką.

Renginyje kalbėta apie inovacijų svarbą Lietuvos pramonei ir ekonomikai, apie verslo ir institucijų ryšio kūrimą. 

Inovacijų agentūros atstovės pristatė Europos sąjungos fondų finansavimo priemones ir finansavimo sąlygas skirtingoms vykdomoms programoms.

Inovacijų agentūros, ManuFuture Lab vadovė Sigutė Stankevičiūtė akcentavo, kad renginio tikslai - padėti verslams užmegzti ryšį, pasisemti gerosios praktikos, papasakoti naujienas iš ministerijos, Europos Komisijos. 

Pasak renginio organizatorių, per pastaruosius metus Lietuvos pramonė parodė stiprų potencialą kurti inovacijas. Valstybei reikia verslo, o verslui reikia valstybės paramos.

Svarbu - greiti sprendimai

„Mūsų idėja - efektyvinti savo darbą, taip atsirado vieta - VMG Technics R&D park, kur galima realizuoti idėjas.  

Pirmiausia, turime išlikti konkurencingi pasaulyje, Lietuva turi to siekti. Pirmiausia, turime rūpintis savo šalimi ir savo žmonėmis. Gyvename sudėtingame laikotarpyje, pandemija ir karas įtakojo daugelį mūsų sprendinių. 

Negalima sakyti, kad daugelis pramonės šakų gerai gyvena, gyvena visaip“, - renginyje sakė vienintelis VMG grupės akcininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Sigitas Paulauskas:

Anot jo, Lietuva yra atvira ekonomika, turinti glaudžius ryšius su Vokietija ir Skandinavija, išgyvena iššūkių pilną laikotarpį, bet būtent tokie laikotarpiai leidžia susimąstyti ką galime geriau padaryti, kaip galime tobulėti.

„Mes visi galime turėti krūvą gerų idėjų, inovacijų, tuomet eina investicijos ir institucijos. Sunkiausia dalis yra institucijos, kurios yra per lėtos. 

Esam įklimpę analitikoje, trūksta greičio, bet nežiūrint į tai, turime stengtis ir mąstyti kur galime būti konkurencingiausi ir geriausi“, - sakė S. Paulauskas.

Anot jo, reikia pakalbėti kaip galėtume būti greitesni, verslas yra greitas, greitai priima sprendimus, bet reikia skatinti institucijas greičiau reaguoti ir veikti kartu.

Spartus augimas

„Lietuvos BVP auga, 2,3 proc., ekonomistai sako, kad ir pramonė auga. Bet jei nuoširdžiai situacija sudėtingesnė, nemanau, kad jau galim džiaugtis. 

Lietuvoje esam optimistai, bet situacija už mūsų ribų yra sudėtingesnė.  Situaciją, kurioje esame mes visi - laukiame pasaulio atsigavimo, bet reikia sugebėti konkuruoti su Kinijos rinka, kuri kelia iššūkius, ne tik Vokietijos pramonei, bet ir kitiems dideliems pramonės gigantams“, - teigė Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, per pastaruosius 20 m. atotrūkis tarp Europos ir JAV auga, atrodo, kad nebesukonkuruojam ne tik su Kinija, bet ir su JAV. 

Pagrinde Europa atsiliko dėl IT sektoriaus, tiesiog nesugebėjom, nespėjom įšokti į tą bangą.  

Elektroninių ir kompiuterinių gaminių gamyboje Europos produktyvumas yra mažesnis, bet kituose sektoriuose atrodome tikrai neblogai. Europa didelė, o kur Lietuva joje?

„Jei pažiūrėtume į Lietuvos įmonių išlaidas inovacijų kūrimui, tai mes tikrai atsiliekame tiek nuo ES, tiek nuo JAV ar Azijos šalių. 

Jei pažiūrime pramonės šakos išlaidas inovacijoms - jos devynis kartus mažesnės nei Vokietijos. O net ir Vokiečiams nepavyksta konkuruoti su Kinija, tai kaip gali mums pavykti?“, - klausė renginio dalyvių J. Kalendienė.

Ji akcentuoja, kad per 20 metų tikrai turime kuo pasigirti, bet klausimas ar mes jau pasivijome pasaulį ir ar galime jau šuoliuoti į priekį kartu su pasauliu?

„Daug pasaulio įmonių vadovų sako, kad jei įmonė darys viską taip pat, kaip darė iki šiol jų veikla neišsilaikys 10 metų. 

Vadinasi, be pokyčių išgyventi neįmanoma.  Neefektyvumas administracinėse veiklose gali siekti ik 10 trilijonų JAV dolerių kasmet.  

Tos įmonės, kurios imasi pokyčių, perskirsto savo prioritetus, jų pelningumas ir perspektyva yra daug geresni“, - akcentavo  J. Kalendienė.

Būtina automatizuotis

„Pirmiausia kodėl nevyksta automatizacija taip sparčiai Lietuvoje: trūksta vadovų edukacijos, kaip galime tobulinti įmonių veiklas, pamatyti tai, ko nepamatome.  Pamatyti potencialą ir padaryti daugiau galima pirmiausia edukuojant vadovus“, - minėjo „VMG Technics R&D Park“ vadovas Mantas Leknius.

Jo vadovaujamame inovacijų parke galima sukurti unikalius sprendimus, nebereikia kreiptis į vokiečius ar prancūzus, Lietuva gali būti konkurencinga. 

Svarbus yra procesų efektyvinimas ir žmogiškojo resurso, kurio šiuo metu labai trūksta, keitimas technologijomis ir dirbtiniu intelektu.

„Geras pavyzdys - pakavimo procesų automatizavimas „Klaipėdos medienoje“, bet iš esmės bendruosius procesų optimizavimo pricipus galima pritaikyti bet kokioje pramonės srityje. Sukuriama DI sistema duoda duomenis, kurie leidžia identifikuoti kur švaistomi resursai", - sakė M. Leknius.

Anot jo, duomenys, apdorojami DI pagalba gali duoti didžiulį impulsą tobulinant technologinius procesus. 

Tačiau vadovams trūksta edukacijos, tik per edukaciją ir per norą patobulinti savo veiklą galima sukurti pokyčius, padaryti efektyvų verslą ir konkuruoti su pasaulinėmis rinkomis.

Renginyje taip pat pranešimus skaitė Inovacijų agentūros atstovės Gintarė Kuncaitytė ir Inga Lukošiūnaitė, Sigita Rutkauskaitė, ILTE, Netiesioginių skolinių produktų skyriaus vadovė, Nerija Lukienė, bendrovės „Vėjo projektai“ vykdančioji direktorė, Vaidas Kazakevičius, UAB „Terekas“ paraiškų ekspertas,

Mindaugas Steponavičius, UAB "Sparana" vykdantysis direktorius.