Verslo psichologė L. Rimkutė: sėkmingos karjeros paslaptis – tinkamas savęs vertinimas

Visgi, anot jos, dauguma lietuvių save vis dar linkę nuvertinti, taip darbdaviui neparodydami turimų stiprybių, kompetencijų ir užkirsdami kelią darbo paieškų sėkmei.

Todėl L. Rimkutė drąsina tautiečius įdarbinti savo asmenines savybes bei gyvenimiškas patirtis, kurios drauge su aukšta saviverte gali atverti kiekvienos norimos darbovietės duris.

Nepasitikėjimas užkoduotas charakteryje

Psichologų nuomonė vieninga – savęs vertinimas yra tiesiogiai susijęs su kiekvieno darbuotojo pasiekimais bei rezultatais.

Todėl ieškantiems darbo siūloma pagalvoti apie asmeninę savivertę, nes ji neretai lemia įsidarbinimo sėkmę.

L. Rimkutė atkreipia dėmesį, kad teigiamas asmenines savybes dauguma lietuvių linkę nuvertinti. Tai, pasak jos, yra nacionalinis tautos bruožas, kuriuo pasižymi ne viena postsovietinė šalis.

„Mes apie save dažniausiai galvojame prasčiau nei aplinkiniai. Didžiajai daliai lietuvių būdinga nematyti realios asmeninės vertės, nepasitikėti savimi, sumažinti, susiaurinti turimas stiprybes.

Pastebiu, jog šalies gyventojai turi pernelyg žemą savivertę, tačiau kitiems atrodome daug vertingesni nei patys sau. Todėl toks netikėjimas ir nemokėjimas atskleisti asmeninių stiprybių užkerta kelią mumis patikėti ir kitiems, pavyzdžiui, darbdaviams", – akcentuoja L. Rimkutė.

Privalumas – emocinės kompetencijos

Užsiminusi apie nepasitikėjimą savimi, kurį galima pavadinti nacionaliniu tautos bruožu, verslo psichologė papildo, jog asmeninis vertinimas priklauso ir nuo amžiaus.

L. Rimkutės praktika rodo, jog jauni darbuotojai Lietuvoje linkę turėti pernelyg aukštus lūkesčius, tikėtis didelio atlyginimo, nors vertės sukurti dar negali.

Todėl jiems pašnekovė siūlo dirbti pradėti nors ir gaunant mažesnį atlygį, bet tokioje darbovietėje, kurioje ugdoma visokeriopa, o kartu ir gyvenimiška patirtis.

„Tuo metu vyresni darbuotojai yra lydimi įvairių baimių, nerimo prarasti saugumą, turimą darbą, abejonių, jog taps niekam nereikalingi. Taip jie save nuvertina, sumažina asmeninius lūkesčius ir, atrodo, patys nebetiki, jog kažką gali, moka bei sugeba. Todėl vyresni darbuotojai neretai abejoja, kad turima gyvenimiška patirtis yra naudinga", – tikina pašnekovė.

Tačiau būtent ji, o ne tinkami darbiniai įgūdžiai ir profesinės žinios, verslo psichologės nuomone, dažniau lemia karjeros sėkmę.

Todėl, pasak L. Rimkutės, darbuotojas, kuris įdarbina asmenines savybes bei įgytas patirtis, gali būti laimingesnis, nei dirbdamas nekenčiamą darbą, pasirinktą, pavyzdžiui, dėl turimo diplomo.

„Žmonės, pasižymintys daugybe emocinių kompetencijų, yra sėkmingesni.

Tai gebėjimas bendrauti su kitais, valdyti emocijas bei nuotaikas, nepratrūkti pykčiu, mokėjimas save motyvuoti ir tuomet, kai noro dirbti nėra.

Tokie darbuotojai įsidarbina lengviau, nes jų asmeninės savybės yra stiprybė, kurią vertina tiek vadovai, tiek ir kolegos", – pabrėžia karjeros specialistė.

Visos patirtys yra vertingos

Paklausta, kaip ieškantieji darbo galėtų objektyviai įvertinti savo kompetencijas ir galimybes, L. Rimkutė, pirmiausia, pataria pasirinkti tinkamą gyvenimišką aplinką.

Joje, pasak verslo psichologės, turėtų rastis bendraminčių, kurie palaikytų žengiant norimu karjeros keliu.

„Jei draugai ar pažįstami rado svajonių darbus, kuriais yra patenkinti, tokie žmonės savo pavyzdžiu galėtų paskatinti ir kitus. Jie yra tas pasitikėjimo bei palaikymo šaltinis, įkvepiantis siekti asmeninių tikslų.

Tie, kurie savo aplinkoje šių bendraminčių stokoja, pastarųjų rasti galėtų per hobius, mėgstamas veiklas, vienijančius mąstančius panašiai", – teigia pašnekovė.

Kitas būdas pakelti savivertę, anot L. Rimkutės, yra įkvėpimo semtis iš psichologų, vadovų-ugdytojų patarimų, kurių galima rasti internete ar knygose. Verslo psichologė norintiems labiau pasitikėti savimi taip pat siūlo paprastą, bet veiksmingą išeitį.

„Savo asmenines stiprybes ir patirtis galima tiesiog susirašyti ant lapo. Jei auginate vaikus – turite kantrybės, mokate vienu metu atlikti daug darbų ir esate rūpestingi.

Netgi pradėję valgyti sveikai parodote savo užsispyrimą, o sportuodami ugdote motyvaciją.

Pasididžiuokite tuo per darbo pokalbį – tai bus pirmasis žingsnis sėkmės link", – reziumuoja L. Rimkutė.