Verslas tikisi naudos iš įteisinto pramoninio bendradarbiavimo gynybos užsakymuose

Rinkos dalyviai ofsetu, o institucijos pramoniniu bendradarbiavimu vadina mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas, kuriuo pramoninis bendradarbiavimas ir būtų apibrėžtas.

Jo taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau ministerija teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Verslo atstovai sako pozityviai pasitinkantys šias permainas, bet teigia, kad dar yra ką tobulinti.

Tik karinės įrangos pirkimui

Įteisinti pramoninį bendradarbiavimą norima įpareigojant užsienio gamintoją ar tiekėją tam tikrą dalį svarbių kariuomenei pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdyti Lietuvoje, teigiama aiškinamajame įstatymų pakeitimų rašte. 

Anot jo, ofsetas būtų taikomas tik siekiant užtikrinti prioritetinius kariuomenės pajėgumus ir perkant valstybei svarbią karinę įrangą, kurios sąrašą tvirtintų Vyriausybė, o pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė negalėtų viršyti 30 proc. perkamos karinės įrangos vertės.

Siūloma įsigijimo suma, kai būtų galima taikyti pramoninį bendradarbiavimą, turėtų būti ne mažiau 5 mln. eurų (be PVM).

Valstybė netaikytų pramoninio bendradarbiavimo, kai pirkimas su šia sąlyga vieną kartą jau neįvyko – taip būtų apsisaugoma nuo neproporcingai didelės vertės pasiūlymų, išlyga galiotų ir tais atvejais, kai nerandama tinkamo tiekėjo.

Pramoninio bendradarbiavimo sutartis turėtų būti sudaroma taip, kad jos sąlygos įmonei nesuteiktų konkurencinio pranašumo ne karinės paskirties produktų rinkai visoje ES rinkoje.

Valstybės dėl ofseto su ginkluotės gamintojais paprastai susitaria norėdamos plėsti vietos verslo kompetencijas ginklų gamybos ar remonto srityse bei siekdamos paremti gynybos pramonę.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad visos naujos pramoninio bendradarbiavimo sąlygos sudarys galimybę į kariuomenės pirkimus iš užsienio įsitraukti Lietuvos įmonėms. 

„Pramoninis bendradarbiavimas iš tiesų yra svarbus tuo, kad jis užtikrina nacionalinį saugumą ir gynybą, užtikrina tiekimo grandines ir galimybes vietoje turėti produktus, servisą, įrangą, kurios mums labiausiai reikia“, – sakė G. Tučkutė.

LGPSA: pirma – derybos, po to sutartys

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad sąlygos pramoniniam bendradarbiavimui Lietuvoje yra, o ar jis vyks, priklausys nuo ginkluotę perkančios krašto apsaugos sistemos sprendimų.

Pasak jo, svarbiausia, kad dėl dalyvavimo būtų susitarta iki sutarčių pasirašymo, tai yra, kad ofseto būtinybė būtų Lietuvos valstybės derybinė pozicija.

„Labai svarbu pažymėti, kokiu būdu to bus siekiama – ar pirma pasirašant sutartį ir paskui klausiant, kuo galite prisidėti, ar prieš pasirašant sutartį laužyti (stambiesiems gamintojams – BNS) rankas ir reikalauti, kad būtų tam tikra vertė įsigyjama per Lietuvos įmones. Turi būti pilnavertės tikros derybos, o ne, kaip iki šiol būdavo, pasirašoma sutartis, o paskui klausiama – kuo galėtume prisidėti prie Lietuvos gynybos pramonės“, – sakė V. Sabaliauskas.

Jo manymu, Valstybės gynimo tarybos sprendimas Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“ galėtų būti tokio bendradarbiavimo pavyzdys, tačiau šalis jau susilpnino savo pozicijas.

„Kaip viskas atrodo: pirmiausiai yra paskelbiama, kad įsigysime vokiškus tankus, o paskui pradedama galvoti apie tai, ko gi čia būtų galima reikalauti iš vokiečių, kai jau pasakyta, kad bus įsigyjama“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė BNS sakė, kad įstatymo laukiama, nes tikimasi ofseto naudos.

„Tai yra pramonės siekis, (...) kad būtų ekonominė nauda Lietuvai irgi kažkokia iš tų didžiųjų pirkimų. Tai mes tikrai laukiame to įstatymo, tai įvilkimas į teisinę raidę to bendrabiavimo, ofseto, mes tikrai tikimės, kad bus efektas. Aišku, reikėtų pagrindimo, kad Europos Komisija nepriekaištautų, kad nelegaliai ofsetą taikai, bet ir kitos šalys taiko“, – teigė E. Suslavičiūtė.

Lietuvos įmonės gali prisidėti prie stambių užsakymų

Abiejų asociacijų vadovai sako esantys tikri, kad Lietuvoje yra užtektinai įmonių, kurios galėtų viena ar kita apimtimi padėti vykdyti stambius užsakymus. 

Anot V. Sabaliausko, Lietuvos bendrovės kaip lygiaverčiai partneriai gali dalyvauti užsakytos technikos ar ginkluotės gamyboje, taip pat vykdant jų priežiūrą. 

„Kas liečia gamybą, tai mes turime įvairių sričių pramonę – tiek metalo apdirbimo, tiek lazerių, elektronikos, optikos. Visose pramonės srityse gali mūsiškiai, mūsų gamintojai visiškai lygiaverčiai dalyvauti“, – teigė LGSPA vadovas.

„Aptarnavimas yra ne mažiau svarbi sritis, prisimenant tų pačių boxerių (pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ – BNS) bokštelius, kai kovido (Covid pandemijos – BNS) metu negalėjo specialistai iš užsienio šalių atvažiuoti čia ir modernizuoti, remontuoti, tai Lietuvoje yra labai svarbu turėti savo specialistus“, – pridūrė jis.

E. Suslavičiūtė teigė, kad įsigytos technikos priežiūra yra paprasčiausias Lietuvos įmonių dalyvavimo pavyzdys, tačiau ne mažiau svarbu joms yra gauti žinių iš tokios veiklos.

„Tai ne tas pats, kad tiesiog nusiperki malūnsparnį ar tanką, tau jį pristato ir tuo baigiasi sandoris (...) Priklauso nuo pirkimo objekto, bet tikrai galima atrasti jei ne vieną, tai kitą nišą ar sritį, kur Lietuvos įmonės galėtų įsijungti. Atsirastų nauja ar esama įmonė, kuriai perduoti know-how, kaip prižiūrėti tą įrangą, tu jau perimi žinias, su kuriomis po kažkiek metų galbūt kažką daugiau galima daryti, kažkokius komponentus gaminti pagal jų specifikaciją“, – kalbėjo NGPA vadovė.

Skatinimo programos veiks tik esant kariuomenės poreikiui

Parengtos įstatymų pataisos taip pat numato gynybos ir saugumo pramonės skatinimą, gynybos technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimą, tarp jų – specialius valstybės užsakymus, konkursines programas bei technologinius iššūkius. 

Valstybės užsakymai gynybos ir saugumo technologijoms vystyti išsiskirtų galimybe organizuoti produktų sukūrimą ir įsigijimą netaikant dabar privalomo minimalaus dalyvių skaičiaus (3–4), nes dėl specifikos jų rinkoje tiek nebūna.

Konkursinės programos būtų skirtos remti technologijų vystymą įmonėms skiriant dotacijas, o technologiniai iššūkiai būtų paremti premijų schema, taip skatinant inovatyvių produktų kūrimą per sutartis ir dotacijas.

V. Sabaliauskas sako, kad programos bus veiksmingos tik tuo atveju, jeigu bus kuriamos pagal šalies kariuomenės poreikius, o ne taikant jas prie jau sukurtų gaminių.

„Jeigu tos programos bus taip, kaip iki šiol, kad kažkas kažką sukūrė ir pasiūlė – gal padarom programą, kad tuos pinigus įsisavinti – tai tada mes tikrai nieko nepasieksime. Bet jeigu bus atsižvelgiama į kariuomenės poreikius, sprendžiamas problemas, trūkumus ir apskritai žiūrint į priekį, tada šitie pinigai ir šios programos bus labai vertingos, gali būti neįkainojamos ateityje“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak E. Suslavičiūtės, kariuomenė Lietuvos gamintojus skatintų pirkdama jų produktus bandymams, o pagal jų rezultatus formuodama didesnius užsakymus.  

„Naujų produktų kūrimui irgi gal reikėtų, iš principo, pasižaidimui, kažkokių pirkimų. Pavyzdžiui, po kelis vienetus nupirkti, pasibandyti. Pavyzdžiui, tinkamus galėtų didesniais kiekiais užsakyti (...) Tai yra naudinga, nes įmonės gautų grįžtamąjį ryšį. Tai tokių kažkokių instrumentų norėtųsi, nesakau, kad tam reikia leisti milijonus“, – pridūrė ji. 

Verslo atstovai: ginklų kūrimui permainos yra būtinos 

Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo keisti ginklo kūrimo reguliavimą ir atskirti reikalavimus pagal stadijas – pradiniame etape jie būtų ne tokie griežti. 

V. Sabaliauskas sako, kad dabartinis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas neatitinka gynybos pramonės poreikių. 

„Ten yra nearti dirvonai. Visiškai nepritaikyta ir netinkama gynybos pramonei, bet mes stipriai nelipame ant šitos žaizdos (...) Esminės mūsų pataisos, kurios buvo skirtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui dar ir anksčiau, jos visos guli stalčiuje, jų niekas nesistengia suprasti. Tikrai dar reikės šioje vietoje daug įdėti darbo ir pastangų“, – BNS sakė V. Sabaliauskas. 

Pasak jo, kuriant ginklus reikia arba turėti daugybę brangios įrangos, arba užsakyti atskiras detales skirtingose pramonės bendrovėse, bet jos turėtų laikytis itin griežtų, ginklams taikomų reikalavimų, dėl to užsakymų priimti negali.

„Dabar situacija tokia, kad net ir vieną varžtelį ginklui pagaminti, visas cechas ar net visa gamykla turi būti įrengta pagal seifo reikalavimus (...) Kur ta detalė keliauja, visur turi būti aptverta, saugoma ginkluota apsauga, kameromis ir visokiais kitokiais dalykais“, – aiškino asociacijos vadovas.

E. Suslavičiūtė sakė sutinkanti, jog reikalavimai ginklų kūrimui yra per griežti.

„Mūsų asociacijai ši tema mažiau aktuali, bet mes sutinkame, kad įstatymas ne tokiam tikslui buvo rengtas. Reikalavimų yra tikrai, sakykime, perteklinių, jeigu tu dar nesi to galutinio produkto stadijoje, surinkime. Ten tikrai yra dalykų iš verslo pusės ne visai logiškų“, – sakė E. Suslavičiūtė.

Pirmas žingsnis

Asociacijų atstovai sakė, kad parengtos įstatymų pataisos yra geros, bet jas dar reikia tobulinti

Pasak V. Sabaliausko, dabartinis pataisų variantas yra tobulintinas, tačiau net ir toks galėtų būti priimtas. 

„Rengiant šių įstatymų pataisas, pakeitimus ir panašiai dalyvavome kaip asociacija pilna apimtimi, teikėme savo siūlymus, pastabas, pastebėjimus. Į juos buvo atsižvelgiama ir, aišku, tas, kas gavosi, nėra idealus kūrinys, jis yra tobulintinas, bet šiam momentui mes esame priėmę sprendimą, kad jis tegul išeina toks, koks yra, to pakanka, o vėliau jau tobulinsime, tegul jis tik pasiekia savo paskirtį“, – teigė LGSPA direktorius.

NGPA valdybos pirmininkė E. Suslavičiūtė taip pat sakė, kad dabartines pataisas galima tobulinti.

 „Džiaugiamės, kad pakeitimai vyksta (...) bet viskas reikalauja laiko, pasitikėjimo augimo tarp visų institucijų ir verslo, tai tikrai dar yra, ką mes čia galėtume pagerinti“, – kalbėjo ji.

Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą KAM registravo dar pernai rudenį, po kelis mėnesius trukusio derinimo jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Pritarus projektui Vyriausybėje, jis būtų teikiamas Seimui.