Valdžios sprendimas kelti degalų akcizus kelia nerimą: lygina su kolaboravimu prieš Lietuvą

Priėmimo stadijoje už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Lietuva žengia atsinaujinančios energetikos plėtros keliu.

„Atsinaujinanti energetika kuria tūkstančius naujų darbo vietų, sektorius pritraukia milijardines investicijas, pradeda veikti tarptautiniu mastu konkurencingos įmonės.

Šio įstatymo priėmimas leidžia mums nuosekliai eiti pirmyn atsisakant iškastinio kuro iki 2030 m., sukuria investicinę aplinką mūsų ekonomikai transformuotis“, – taip apie naujai priimtą įstatymo projektą atsiliepė jo iniciatorius.

Pasak ministro, Lietuva šiai pertvarkai yra pasiruošusi, tačiau tokiam įstatymo projektui pritaria ne visi. Lietuviškų degalinių sąjungos atstovų teigimu, sprendimas didinti degalų akcizus yra neapgalvotas, o klausantis kai kurių valdančiųjų pareiškimų atrodo, kad taip kolaboruojama prieš Lietuvą.

Nebuvo atsižvelgta į pastabas

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas sako, kad sprendimą įteisinti šį įstatymo projektą vertina blogai.

„Karas vyksta pašonėje. Žmonės Lietuvoje dabar gyvena blogiau: krenta BVP, turime didžiausią infliaciją Europos Sąjungos šalyse.

Nors kitos šalys tam, kad sumažintų produktų kainą, mažina PVM, degalų akcizus, atsisako BIO dalies, mes darome priešingai. Aš nemačiau, kad kas nors užgesintų gaisrą pildamas benziną į jį, o ne vandenį. Kaip kitiems žmonėms išgyventi tokias kainas?“ – klausia K. Stasiukynas.

Jam pritaria ir Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys ir sako, kad nors su Seimu bendravo ir dalyvavo įvairiuose susitikimuose, į išsakytas pastabas niekas vis tiek nekreipė dėmesio.

„Mes esame pardavėjai, paimsime, uždėsime tą antkainį, įskaičiuosime į kainą ir toks tas mūsų vaidmuo. Bet, žiūrint iš kitos pusės, pabrangs degalai, mokėsime mes visi.

Galbūt mums sumažės apyvarta, gausime mažesnes pajamas. Žmonės praras papildomai pinigų, pabrangs maisto produktai“, – kalbėjo Degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Tačiau tokius pokyčius pajusime ne šiandien ir ne rytoj, nes įstatymas įsigalioja nuo kitų metų. „Galbūt po metų laiko pamatysime, koks bus tas rezultatas, dar viskas priklausys nuo bendros naftos kainos, sakykime, kuri tuo metu bus rinkoje“, – pasakojo V. Šukys.

Nors, kas bus po metų, prognozuoti sunku, Degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus nuomone, situacija išliks panaši kaip ir šiais metais.

Šiemet tam, kad būtų ir toliau palaikoma aukštesnė naftos kaina, buvo sumažinta naftos gavyba. Pagal OPEC prognozę tokia situacija išliks ir toliau.

Trumparegiškas mąstymas

Lietuviškų degalinių sąjunga Aplinkos ministerijai dėl degalų akcizo didinimo pateikė keletą pastebėjimų. Vienas tokių – šalyje vyraujant infliacijai, krentant BVP ir smunkant pramonės pajėgumams, tokiems pokyčiams dabar netinkamas metas. O pamažu prastėjant ekonominei situacijai šalyje, kyla klausimas, iš kur Vyriausybė ketina paimti pinigų.

Kitas minusas – Lietuva, padidinus akcizą, praras konkurencingumą prieš aplinkines valstybes. Kadangi kaimyninės šalys nieko panašaus nedaro, ten degalai taps pigesni.

„Ministras sako – važiuokite degalų piltis į Lenkiją, kas yra nesąmonė ir kolaboravimas prieš Lietuvos valstybę. Tai mes ir to akcizo taip nesurinksime“, – dėstė V. Šukys. O iš čia išsirutulioja kita pati didžiausia problema. Žiūrint pesimistiškiau, dėl to sumažės degalų pardavimai, o tai privers kainą tik dar labiau kilti.

Dėl akcizo padidinimo galime prarasti ir tranzitinį transportą. „Čia yra trumparegiškas mąstymas, nepasvertas jokiais ekonominiais rodikliais. Tai yra toks vaikų žaidimas smėlio dėžėje – padarėme kažką, bet neanalizuojame toliau“, – Vyriausybę kritikavo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Turėtų sumažinti šiltnamio efektą

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje. Tačiau, kalbintų pašnekovų nuomone, tai nėra pagrindas didinti akcizą.

Pasak V. Šukio, akcizas didinamas ne dėl to, o dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, biudžeto pajamų. „Jeigu tu mažinsi benzino akcizą, vadinasi, tu nebegausi kažkokios akcizo dalies.

Jeigu tu didinsi dyzelino akcizą iki benzino, kur dabar kainuoja 466 eurų ir 2030 m. padarysi 500 eurų 1000-iui litrų. Tai čia yra biudžeto pasipinigavimas. Šiandien biudžeto perviršis yra per milijardą eurų“, – atviravo vyras.

Anot jo, kurdami žaliąją energetiką, mes išleidžiame daugiau pinigų, bet naudos gauname mažiau. Kaip pavyzdį jis pateikia elektromobilių gamybą, kuri neva sudaro daugiau problemų ir atliekų negu gaminant paprasto automobilio vidaus degimo variklį.

Praturtės kaimyninės šalys

Šio įstatymo įsigaliojimas lietuvius tik dar labiau privers pirkti maisto produktų ir piltis degalų važiuoti į Lenkiją. Tačiau lietuvių pagausėjimas, perkant maisto produktus ir užsipilant kuro Lenkijoje, pastebimas dar prieš karo Ukrainoje pradžią.

Dar tada lenkai padarė pirmus žingsnius žemesnių kainų link – sumažino akcizą iki Europos Sąjungos galimo minimumo, sumažino PVM degalams, o maisto produktams padarė nulinį PVM. „Va tada ir prasidėjo tas didysis lietuvių vajus į Lenkiją, nes galima nusipirkti visa komplektą – tiek maisto produktų, tiek degalų įsipilti“, – situaciją komentavo V. Šukys.

Panašiu metu Aleksandras Lukašenka leido lietuviams įvažiuoti į Baltarusiją be vizų ir taip padarė tarsi keršto akciją Lietuvai. Remiantis vyro skaičiavimais, mes dabar turime tris sienas, pro kurias bus galima įsivežti daug ko pigiau – Lenkija, Baltarusija, jei niekas nepasikeis, o dabar tarp tokių šalių gali atsirasti ir Latvija. Čia taip pat prisideda ir kontrabandiniai variantai.

„Tai dabar turime keturis papildomus degalų įsigijimo šaltinius, neperkant iš Lietuvos degalinių. Tai yra blogai, žinokite.

Dar tokio dalyko neturėjome nuo nepriklausomybės atkūrimo. Buvo kontrabanda, bet iš Latvijos niekada nevežėme. Iš Lenkijos iki praeitų metų pradžios irgi niekada niekas nevežė. Neapsimokėjo, sakykime, vargti, gaišti. Tai dabar turime patį didžiausią nonsensą“, – nuogąstavo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko teigimu, apie tai buvo kalbėta dar prieš 2 metus.

„Mes dabar remiame kitos šalies ekonomiką. Vis tiek žmonės važiuoja į Lenkiją užsipilti degalų ir teršia čia pas mus. O mes nebeturime lėšų, kuo tą teršimą mažinti ar šalinti, nes visi pinigai yra pas kaimynus.

Mes, Lietuviškų degalinių sąjunga, jau sakėme prieš 2 metus, kai lenkai žadėjo mažinti akcizą ir PVM, kas bus. Pateikėme skaičius, kiek (lietuviai su Lenkijos parduodamu kuru – Alfa.lt) išvažiavo mokesčių pavidalu pinigų, kurie galėjo būti sumokėti į Lietuvos biudžetą“, – situaciją komentavo. K. Stasiukynas.