Vakarams planuojant prieš Rusijos finansus panaudoti „branduolinę priemonę“, bankai Lietuvoje rengiasi įvairiems scenarijams

Kai kurie apžvalgininkai galimą Rusijos atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT vadina „branduoliniu pasirinkimu“.

Rusijos kariuomenės sutelkimo prie sienos su Ukraina fone JAV ir ES perspėjo Rusiją dėl precedento neturinčių sankcijų tuo atveju, jei Rusijos kariai įsiveržtų į Ukrainą.

Viena drastiškiausių baudžiamųjų priemonių gali tapti Rusijos atkirtimas nuo SWIFT, tačiau Vakarų ekspertai ir politikai perspėja, kad tai gali neigiamai atsiliepti ir Vakarams.

Manoma, kad iškiltų sunkumų bendrovėms, perkančioms iš Rusijos energetines žaliavas, rizikingoje padėtyje atsidurtų kai kurie Vakarų bankai, turintys didelės vertės Rusijos rezidentų aktyvus.

Prieš kelerius metus nuo SWIFT atjungus Iraną, ši šalis prarado pusę naftos eksporto pajamų. Skaičiuojama, kad nuo SWIFT atjungus Rusiją, jos ekonomika susitrauktų apie 5 proc.

Pirmenybę teikia vietos rezidentams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė teigia, kad aukščiausias kredito įstaigų veiklos prioritetas yra jų klientų lėšų saugumo užtikrinimas.

„Kadangi Lietuvos bankų asociacijos nariai veikia globalioje finansų sistemoje, sektorius nuolat stebi aktualius ekonomikos ir geopolitikos procesus bei glaudžiai bendradarbiauja su finansų rinką reguliuojančiomis ir kitomis institucijomis. Šalyje veikiantys bankai ir kitos kredito įstaigos atsakingai laikosi visų galiojančių normų bei sankcijų režimų“, – teigė LBA prezidentė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys bankai teikia paslaugas asmenims, kurie turi ryšį su Lietuva bei tikslą ir ekonominį pagrindą turėti sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančioje kredito įstaigoje.

LBA duomenimis, šalyje veikiančių kredito įstaigų indėlių portfelio struktūroje ne euro zonos rezidentų indėliai 2021 m. sudarė vos 3,6 proc.

Didžiausias Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ neatsakė į naujienų portalo Alfa.lt klausimus, kokias pasekmes, Rusiją atjungus nuo SWIFT, patirtų šis skandinavų bankas, ar jam kiltų sunkumų laikytis griežto sankcijų režimo ir greitai nutraukti į naująjį „juodąją sąrašą“ patekusių klientų aptarnavimą.

„Swedbank“ nuolat seka ir įgyvendina visas tarptautines sankcijas, kurias nustato JT, ES, JAV ir kitos valstybės, bankas taip pat vadovaujasi „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politika“, – redakcijai atsiųstame komentare teigia „Swedbank“.

Skandinavijos kapitalo bankas kartu atsisakė nurodyti, kokią dalį sąskaitų jame yra atsidarę Rusijos rezidentai.

„Laikydamasis galiojančių LR įstatymų ir banko paslapties principo, „Swedbank“ negali atskleisti informacijos, susijusios su esamais ar potencialiais banko klientais“, – atsakė bankas.

Antras pagal dydį Lietuvoje skandinaviškas SEB bankas teigia, kad ES pradėjus taikyti Rusijai naujas sankcijas, jas vykdys, nes laikosi ES kompetentingų institucijų nustatytų tarptautinių sankcijų reikalavimų.

„SEB bankas taip pat laikosi ir kitų jurisdikcijų sankcijų, t. y. įskaitant bet neapsiribojant, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Be abejo, bankas ruošiasi galimiems sankcijų scenarijams iš anksto“, – teigiama redakcijai atsiųstame banko komentare.

SEB bankas pabrėžė, kad SEB grupės vadinamosios namų rinkos yra Skandinavija ir Baltijos šalys, todėl SEB banko klientai yra koncentruoti būtent šiose rinkose.

Paveiks ir Europos bankus

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau perspėjo skolintojus, turinčius didelę įtaką Rusijai, kad jie rengtųsi sankcijoms Maskvai, rašo britų leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Pasak leidinio, ECB paprašė Rusijos rinkoje veikiančius euro zonos komercinius bankus pateikti ataskaitas, kaip jie yra pasirengę griežtų sankcijų Rusijai įvedimui, jei ši ryžtųsi karinei intervencijai į Ukrainą.

Konkrečiai ECB nurodė pateikti informaciją, kaip ECB prižiūrimi bankai reaguotų į naujas sankcijas Rusijai, įskaitant pastarosios bankų atjungimą nuo SWIFT. ECB, pasak šaltinių, nori įsitikinti, kad Europos bankai galės laikytis bet kokio sankcijų režimo ir greitai nutraukti į naująjį „juodąją sąrašą“ patekusių klientų aptarnavimą.

„The Financial Times“ duomenimis, ECB paprašė tokių duomenų iš bankų, dirbančių su klientais Rusijoje ir Ukrainoje, tarp jų Vokietijos „Deutsche Bank“, Nyderlandų ING, JAV „Citi“, Prancūzijos „Societe Generale“, Austrijos „Raiffeisen“ ir Italijos „UniCredit“.

Vakarų bankai, įskaitant jų padalinius Rusijoje, valdo 121 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos rezidentų aktyvus, o Rusijos kompanijų depozitai tarptautiniuose bankuose vertinami 128 mlrd. JAV dolerių. Rizikingiausiu šiuo požiūriu įvardijamas „Societe Generale“.

Ginklas, kurio bijo labiausiai?

Vakarų vyriausybėms grasinant Rusijai precedento neturinčiomis sankcijomis, kuriomis siekiama atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo įsakymo įsiveržti į Ukrainą, šalies atskyrimas nuo pasaulinės bankų sistemos, atrodo, labiausiai gąsdina Kremlių, rašo CNN.

JAV įstatymų leidėjai pastarosiomis savaitėmis pasiūlė, kad Rusija galėtų būti pašalinta iš SWIFT – plataus saugumo tinklo, jungiančio tūkstančius finansinių institucijų visame pasaulyje.

Rusijos įstatymų leidėjai savo ruožtu atšovė, kad tokiu atvejus būtų sustabdytas naftos, dujų ir metalų gabenimas į Europą.

„Jei Rusija bus atjungta nuo SWIFT, mes negausime užsienio valiutos, bet pirkėjai, visų pirma Europos šalys, negaus mūsų prekių – naftos, dujų, metalų ir kitų svarbių komponentų“, – Rusijos aukštųjų parlamento rūmų vicepirmininką Nikolajų Žuravliovą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Būtina pasaulio finansams

Pasaulio tarpbankinių finansinių telekomunikacijų bendravimo sistema buvo įkurta 1973 m. siekiant pakeisti teleksą. Dabar ją naudoja daugiau kaip 11 tūkst. finansinių institucijų saugioms žinutėms ir mokėjimo pavedimams siųsti. Kol nėra kitos alternatyvos, tai yra būtina bendravimo priemonė pasaulio finansams.

Pašalinus Rusiją iš SWIFT, finansų įstaigoms būtų beveik neįmanoma siųsti pinigų į šalį arba iš jos, o tai sukeltų staigų šoką Rusijos įmonėms ir jų užsienio klientams, ypač naftos ir dujų eksporto JAV doleriais pirkėjams.

„Dėl atjungimo būtų nutraukti visi tarptautiniai sandoriai, sukeltų valiutos svyravimą ir sukeltų didžiulius kapitalo nutekėjimus“, – praėjusiais metais Carnegie Maskvos centrui skirtame dokumente rašė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vizituojanti bendradarbė Maria Shagina.

Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas 2014 m. apskaičiavo, kad, Rusiją pašalinus iš SWIFT, jos ekonomika susitrauktų 5 proc.

SWIFT sistemos operatorė veikia Belgijoje, ją valdo valdyba, kurią sudaro 25 nariai. SWIFT, kuri save apibūdina kaip „neutralią paslaugą“, laikosi Belgijos įstatymų ir ES reglamentų.

Prarado pusę eksporto pajamų

Viena valstybė iš SWIFT kartą jau buvo pašalinta. 2012 m. SWIFT atjungė Irano bankus, kai ES jiems pritaikė sankcijas dėl šalies branduolinės programos. Anot M. Shaginos, Iranas po to prarado beveik pusę savo naftos eksporto pajamų ir 30 proc. užsienio prekybos.

„SWIFT yra neutralus pasaulinis kooperatyvas, įsteigtas ir veikiantis savo bendruomenės labui. Bet koks sprendimas taikyti sankcijas šalims ar atskiriems subjektams priklauso tik kompetentingoms vyriausybinėms institucijoms ir įstatymų leidėjams“, – teigiama SWIFT pranešime spaudai.

Kol kas neaišku, kiek JAV sąjungininkų palaiko idėją atjungti Rusiją nuo SWIFT. Tai padarius, daugiausia nuostolių patirtų JAV ir Vokietija, nes šių valstybių bankai dažniausiai bendrauja su Rusijos bankais per SWIFT.

Rusija rengiasi iš anksto

Rusija pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų, kad sumažintų neigiamas pasekmes, jei būtų pašalinta iš SWIFT.

Po to, kai 2014 m. pradžioje Rusija aneksavo Krymą ir jai buvo pritaikytos Vakarų sankcijos, Maskva sukūrė savo mokėjimo sistemą SPFS.

Rusijos centrinio banko duomenimis, SPFS dabar turi apie 400 vartotojų. Apie 20 proc. vietinių pervedimų šiuo metu atliekami per SPFS, tačiau pranešimų dydis yra ribotas, o operacijos vykdomos tik darbo dienomis.

Dar viena SWIFT alternatyva galėtų būti nauja Kinijos tarpvalstybinė tarpbankinė mokėjimo sistema CIPS. Maskva taip pat gali būti priversta naudoti kriptovaliutas. Tačiau tai nėra patrauklios alternatyvos.

„SWIFT yra Europos įmonė, daugelio dalyvaujančių šalių asociacija. Norint priimti sprendimą dėl atsijungimo, reikalingas bendras visų dalyvaujančių šalių sprendimas. JAV ir Didžiosios Britanijos sprendimų tikrai neužtenka. Nesu tikras, kad kitos šalys, ypač tos, kurių prekybos su Rusija dalis yra didelė, tam pritars“, – TASS citavo N. Žuravliovą.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV ir ES yra pasirengusios atsakyti į galimą Rusijos invaziją į Ukrainą „precedento neturinčiomis sankcijomis“.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas prisipažino įstatymų leidėjams, kad jo vyriausybė su JAV svarsto galimybę uždrausti Rusijai naudotis SWIFT.

„Nėra jokių abejonių, kad tai būtų labai stiprus ginklas. Bijau, kad jis tikrai gali būti panaudotas tik padedant JAV. Mes diskutuojame apie tai“, – sakė B. Johnsonas.