Užsienio investuotojai traukiasi iš Klaipėdos: panikuoti ar reaguoti ramiai?

Į žinią, kad iš Klaipėdos ir Lietuvos traukiasi vienas seniausių investuotojų Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikusi Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (YWT)jautriau sureagavo tik žiniasklaida. Miesto ir šalies institucijos į šią žinią reagavo neįtikėtinai ramiai.

Olimpinę ramybę pademonstravo tiek Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Susidaro įspūdis, kad nė viena iš išvardintų institucijų „neišreiškė susirūpinimo“, kad nutraukus veiklą be darbo liks beveik 450 specialistų, o įvertinus ir jų šeimos narius - net 2 000 klaipėdiečių pajus šio pasitraukimo pasekmes.

Pasiteiravus, ar buvo galima investuotoją sulaikyti ir kokių žingsnių tam imtasi, aiškaus atsakymo nesulaukėme.

Drastiškai sumažėjo užsakymų

Japonijos koncernas „Yazaki“, kuriam priklausiusi įmonė Klaipėdoje veikė nuo 1993-iųjų (tuomet ji priklausė koncernui „Siemens“), yra didžiausias pasaulyje laidų rinkinių automobiliams gamintojas, turintis 487 filialus 45 pasaulio šalyse ir 289 tūkst. darbuotojų.

Klaipėdoje veikusioje gamykloje buvo gaminamos laidų sistemos Švedijos „Volvo“, Prancūzijos „Renault“ vilkikams ir Vokietijos „Mercedes-Benz“ lengviesiems automobiliams.

Vienu metu didžiausiu darbdaviu apskrityje buvusi (2018 m. sausį gamykloje dirbo 1 418 darbuotojų) YWT balandį pranešė, kad įmonė šiuo metu yra likviduojama.

Planuojama, kad gamyklos uždarymo procesas bus užbaigtas šių metų birželį.

Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 435 darbuotojus. „Sodros“ duomenimis, balandį įmonėje buvo likę 443 žmonės.

Savo pasitraukimą iš Lietuvos įmonė grindžia pandemijos sukeltais sunkumais, nes prieš metus sustojus automobilių gamykloms drastiškai ėmė mažėti klientų užsakymų.

Bendrovės finansiniai metai nesutampa su mums įprastais kalendoriniais. Jie prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d.

Registrų centro duomenimis, YWT pardavimai:

2016-2017 m. - 37,369 mln. eurų;

2017-2018 m. - 41,022 mln. eurų;

2019-2019 m. - 64,356 mln. eurų;

2019-2020 m. - 53,27 mln. eurų.

Mažėjant užsakymų, mažėjo pajamos, sykiu mažėjo ir darbuotojų („Sodros“ duomenys):

2019 m. sausį - 1 169 darbuotojai;

2020 m. sausį - 633 darbuotojai;

2021 m. sausį - 473 darbuotojai.

Šių metų viduryje jų liks lygiai 0.

Neliks bedarbiais?

Šiemet sausio 1 d. Klaipėdos mieste buvo 13 961 darbo neturintis asmuo. Tai sudarė 15,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Akivaizdu, kad buvę YWT darbuotojai dar labiau „pagerins“ šią statistiką. Tiesa, teigiama, kad veiklą baigiančios įmonės darbuotojai neturėtų papildyti bedarbių gretų.

„Vakarų ekspresui“ atsiųstame atsakyme YWT atstovai teigė, kad su darbuotojais bus atsiskaityta, kaip ir priklauso, jie esą nebus palikti likimo valiai ir jau dabar yra ieškoma jiems naujų darbo vietų.

"Šiuo metu esame susitelkę į baigiamuosius procesus gamyboje ir maksimalų rūpestį savo darbuotojais. Tai svarbiausi mūsų prioritetai šiuo sudėtingu laikotarpiu.

„Yazaki“, kaip ir iki šiol, principingai laikosi visų darbo santykius reglamentuojančių šalies teisės aktų reikalavimų.

Tačiau taip pat norime ir papildomai, kiek įmanoma labiau, pasirūpinti savo darbuotojų finansiniu saugumu ir jų ateities perspektyva.

Kiekvienam gamyklos darbuotojui yra suteikiama papildoma finansinė išmoka. Taip pat viso šio proceso metu buvo užtikrintas ir individualus dėmesys, skiriant pagalbą dėl jų ateities karjeros perspektyvos.

Prieš kurį laiką kreipėmės į miesto ir regiono darbdavius. Sulaukę jų atsakymo, dalinamės su mūsų darbuotojais darbo pasiūlymais.

Taip pat organizavome ir gyvus darbuotojų susitikimus su potencialiais darbdaviais. Mūsų darbuotojai dėl savo patirties ir aukštos kvalifikacijos yra paklausūs kitose kompanijos. Mūsų pareiga yra jiems padėti atrasti naują kelią.

Todėl pagalbą teikiame ir skirdami individualų dėmesį, ir padėdami pasiekti Užimtumo tarnybos pagalbą„, - teigiama “Vakarų ekspresui" atsiųstame atsakyme.

Tačiau į kitus „Vakarų ekspreso“ klausimus (kokios išmokos bus mokamos darbuotojams, kokia vidutinė jų alga, ar kokia nors institucija dėjo pastangas, kad veikla Klaipėdoje nebūtų nutraukta ir pan.) atsakymo iš „Yazaki“ negavome.

Kitos Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės pastaruoju metu didina apimtis ir plečiasi, todėl manome, kad naujo darbo paieška buvusiam „Yazaki“ kolektyvui neturėtų užtrukti.

Pasirinko Serbiją

Teigiama, kad kompanija „Yazaki“ tolesnei padalinio veiklai pasirinko Serbiją, kurioje darbo jėga pigesnė nei Lietuvoje.

Tačiau gal buvo galima ką nors padaryti, kad įmonė liktų Lietuvoje ir taip kompensuoti brangstančią darbo jėgą?

Svarstydami, ką galėjome padaryti, kad investuotojas liktų Klaipėdoje, pasiteiravome ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovų nuomonės.

Priminsime, kad Klaipėdos LEZ, kurioje veiklą vykdė ir YWT, veikiančios įmonės naudojasi visu paketu mokestinių lengvatų.

Klausėme, ar buvo bendraujama su YWT dėl tolesnės veiklos tęsimo Klaipėdos LEZ. Gal buvo siūlomos kokios nors teritorijos nuomos mokesčio lengvatos, gal buvo siūlyta kokių nors kitų nuolaidų, ir pan., tačiau nė į vieną pateiktą klausimą atsakymo taip pat negavome.

Vietoj to sulaukėme abstraktaus Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo komentaro: „Nepaprastai vertiname “Yazaki" indėlį į Klaipėdos ir Lietuvos automobilių pramonės raidą. Tai buvo didelis prekės ženklas, tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjęs prie naujų investicijų ir kompetencijų mūsų šalyje.

„Yazaki“ vadovai realiais veiksmais prisidėjo prie naujų investuotojų pritraukimo į tuo metu besiformuojančią ir jauną Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, o jų patirtis, patarimai ir kita pagalba yra neatsiejama dabartinės Klaipėdos LEZ sėkmės dalis.

Sureagavo Klaipėdos meras

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Yazaki“ pasitraukimą iš Klaipėdos vadina skaudžiu sprendimu.

„Kai sužinai apie tokius dalykus, pirmiausia keli sau klausimą - ar mes viską padarėme, kad taip neįvyktų?“ - teigia V. Grubliauskas.

Tačiau kiek merui teko aiškintis situaciją, pagrindinė gamyklos uždarymo priežastis vis dėlto yra COVID-19 pandemijos sukeltos pasekmės ekonomikai.

„Deja, bet tai visiškai nepriklauso nei nuo miesto, nei nuo Lietuvos valdžios. Tai didelio tarptautinio koncerno vadovų sprendimas optimizuoti savo veiklą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas..

Pasak mero, jis bendravo su „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ vadove ir gavo informacijos, kad įmonė buvo bene paskutinė iš tų, kurias koncernas nusprendė uždaryti.

„Tai nebuvo perkūnas iš giedro dangaus. Darbuotojai taip pat buvo informuojami apie tokias tendencijas“, - sako V. Grubliauskas.

Anto jo, „Yazaki“ darbuotojų turima kvalifikacija leido jiems likti darbo rinkoje.

„Nors ne visi, tačiau didžioji dalis darbuotojų rado galimybę toliau dirbti. Jie įsidarbino tiek Klaipėdos LEZ įmonėse, tiek kitose mieste ir aplink jį esančiose gamyklose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas.

Jis pasidžiaugė, kad tiek Klaipėdos LEZ, tiek kitos uostamiesčio įmonės yra solidari verslo bendruomenė ir su jų pagalba galimas darbuotojų atleidimo pasekmes pavyko sumažinti iki minimumo.

„Tikrai neturiu tokios informacijos“, - V. Grubliauskas sako nežinantis, ar Klaipėdoje dar yra tokių įmonių, kuriose gresia masinis darbuotojų atleidimas.

Ištraukos ir strategijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija net nesivargino atsakinėti į pateiktus klausimus, o delegavo šią funkciją investicijų skatinimo agentūrai „Investuok Lietuvoje“.

Į klausimus, kaip ministerija vertina dabartinę investicinę aplinką Lietuvoje, ar ji patraukli užsienio investuotojams, ar YWT vadovai bendravo su kokia nors Vyriausybės institucija (gal net su Ekonomikos ir inovacijų ministerija) prieš priimdami sprendimą nutraukti veiklą Klaipėdoje, ar buvo reiškiami kokie nors pageidavimai, kokių priemonių imasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad ateity investuotojai ne bėgtų iš Lietuvos, o rinktųsi mūsų šalį veiklai plėtoti, sulaukėme dar vieno abstraktaus atsakymo, kurį pateikė minėtoji agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Panašu, kad šis atsakymas, išskyrus kelis sakinius, buvo nukopijuoti nuo Vyriausybei pateiktos strategijos, ką reikėtų daryti, kad Lietuvą savo investicijoms rinktųsi didžiausi koncernai.

„Nors “Yazaki" įmonės pasitraukimą lėmė dėl Covid-19 pandemijos susiklosčiusi situacija, tačiau Lietuvai norint toliau sėkmingai konkuruoti dėl automobilių komponentų bei aukštos pridėtinės vertės gamybos projektų būtina didinti inžinerijos specialistų pasiūlą.

Stebima dabartinė stojančiųjų į inžinerines specialybes mažėjimo tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams ir silpnins Lietuvos galimybes sėkmingai konkuruoti dėl tokių projektų pritraukimo.

Siekiant, kad užsienio investuotojai ir toliau savo veiklai rinktųsi Lietuvą, o vietinės pažangia gamyba ar informacinių technologijų veikla užsiimančios įmonės sėkmingai plėstųsi, būtina daugiau dėmesio skirti inžinierių ir IRT specialybių aktualizavimui bei aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų pritraukimui į Lietuvą.

Yra ir gerų žinių

Po „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pranešimo apie numatomą 435 darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnyba turi ir optimistiškai nuteikiančių žinių. Didelę dalį šios įmonės personalo - iki 300 - norėtų įdarbinti naujas investuotojas. Su tokiu pasiūlymu sutiktų net 70 proc. Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavusių „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba.

"Naujas investuotojas, vykdantis analogišką veiklą, susidomėjo galimybėmis atidaryti gamyklą Klaipėdoje. Sėkmingam įmonės startui reikėtų 200-300 darbuotojų.

Kol kas investuotojas domisi tik „Yazaki“ dirbusiais asmenimis", - pranešime teigė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Galimybė dirbti naujo investuotojo įmonėje sudomino ne visus. Jiems Užimtumo tarnyba pateikė kitų darbdavių siūlomas laisvas darbo vietas, kontaktus. Šioms įmonės trūksta daugiau nei 100 darbuotojų.

Eugenijus GENTVILAS, Seimo narys Reikia suprasti, kad keičiasi situacija rinkoje ir Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis. Nenuvertindami to darbo sutikime, kad surinkimas nėra tas darbas, kuris reikalauja aukštos kvalifikacijos. Kol buvome pigios darbo jėgos šalis, toks verslas čia kūrėsi. Dabar, kai darbo jėga Lietuvoje brangsta, prasideda natūralūs procesai, kad tokie investuotojai ima trauktis. Tikrai gaila ir apmaudu. Bet siekdami tapti turtingesne valstybe turime suprasti, kad kai kurie paradimai yra neišvengiami. Aišku, reikia ieškoti būdų, kaip juos pritraukti ir išsaugoti. Negaliu garantuoti šiuo atveju, tačiau kartais investuotojai traukiasi dėl brangstančios darbo jėgos. Globaliame pasaulyje yra daugiau vietų, kur toks nelabai aukštos kvalifikacijos surinkimas gali būti atliekamas pigiau. Apmaudu dėl kiekvienos darbo vietos panaikinimo, tačiau negali būti ir aukštos pridėtinės vertės, kokie norime būti, ir pigios darbo jėgos šalimi.