Užsienio įmonės paliko Rusiją, o jų gaminamos prekės vis dar ten

Nepaisant to, kad Europos, Šiaurės Amerikos ir Japonijos verslai pasitraukė iš Rusijos dėl jos karo Ukrainoje, poveikis Rusijos vartotojams yra minimalus, nors pristatymo laikas gali būti ilgesnis, o kai kurios prekės – brangesnės.

Daugiausia pasikeitė tiekimo maršrutai, tačiau produktų ir toliau galima įsigyti tiek internetu, tiek parduotuvėse. Pirkėjams tereikia žinoti, kur jų ieškoti.

Esminis dalykas – didžiajai daugumai atitinkamų prekių sankcijos netaikomos ir šie tarpvalstybiniai srautai yra teisėti. Maskva mielai tas prekes įsileidžia, kad ir kokiu keliu jos atkeliautų.

Tai, kad prekių ženklai vis dar yra prieinami, rodo, su kokiu iššūkiu susiduria įmonės, norėdamos kontroliuoti tiekimo grandines, kai pasitraukia iš rinkos.

„Zara“ – vis dar Minske

Pavyzdžiui, „Zara“ savininkė „Inditex“ prasidėjus karui Rusijoje uždarė 502 parduotuves ir pardavė jas JAE įsikūrusiai „Daher Group“.

Dabar prekyba gyvuoja iš smulkaus importo ir pardavėjų internetu, parodė „Reuters“ atlikta apžvalga.

32 metų Albina praėjusią vasarą į Minską išvyko su tuščiu lagaminu ir kitą dieną grįžo su 442 JAV dolerių vertės „Zara“, „Bershka“ ir „Massimo Dutti“ drabužiais sau ir draugams.

Dauguma Vakarų prekių ženklų, sustabdžiusių veiklą Rusijoje, pasitraukė ir iš Baltarusijos, kuri yra ištikima Maskvos sąjungininkė, tačiau „Inditex“ to nepadarė. Paklausta apie tai, bendrovė nieko neatsakė.

Albina sakė „Reuters“, kad drabužius taip pat pirko Paryžiuje ir Dubajuje bei naudojosi internetinių pardavėjų tinklu „Instagram“ ar „Telegram“.

„Turiu pažįstamų merginų, kurios persikėlė gyventi į Europą, Stambulą ar Dubajų, – sakė ji. – Jos surenka užsakymus, tarkime, Stambule, pasiima 15-30 proc. komisinių, tada juos atsiunčia čia, o jūs sumokate už pristatymą“.

Sutrikus tiekimo grandinėms, Rusija įteisino vadinamąjį paralelinį importą, leidžiantį mažmenininkams įvežti produktus iš užsienio be prekių ženklo savininko leidimo.

Elektroninės prekybos svetainėse prekiaujama įvairiomis importinėmis prekėmis, o jų pardavėjai skelbia atsivežantys prekes iš užsienio.

Importinė „Coca-Cola“

Prekybos įmonės „Wildberries“, „Ozon“, ar „Yandex Market“ parduoda vieną visur paplitusį vakarietišką produktą – „Coca-Cola“ gėrimą, kuris dažnai reklamuojamas kaip importinis, kad pirkėjai žinotų, jog tai tikras produktas.

Nors „Coca-Cola Co“ pernai nutraukė gėrimų gamybą ir pardavimą Rusijoje, kitos įmonės juos importuoja, o etiketės ant skardinių ir butelių rodo, kad jie atgabenti iš Europos, Kazachstano, Uzbekistano ir Kinijos.

Be to, viename Maskvos prekybos centre trys „Coca-Cola“ skardinės buvo parduodamos už tris skirtingas kainas, nes atvežtos iš Danijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės.

Prekybos tinklo darbuotojai paaiškino, kaip įmonės prisitaikė.

„Greitai buvo užmegzti ryšiai ir pasirašytos naujos sutartys su naujais partneriais, pradėti nauji pinigų srautai ir logistinės tiekimo grandinės su Turkijos, Lenkijos ir Kazachstano įmonėmis“, – sakė jis su anonimiškumo sąlyga.

Dabar populiaraus gėrimo galima įsigyti iš dar daugiau šalių nei anksčiau.

„Tačiau, kaip įprasta, už šiuos naujus nepatogumus daugiau moka pirkėjas“, – pridūrė darbuotojas. Pati „Coca-Cola“ komentuoti atsisakė.

Sankcijų nepalaikančios „draugiškos“ šalys padidino eksportą į Rusiją, rodo jų prekybos duomenys. Pati Rusija nustojo skelbti tokius duomenis.

Švedijos baldų milžinė IKEA, išvykdama iš Rusijos, pardavė savo akcijas technologijų milžinės „Yandex Market“ e. prekybos padaliniui. „Yandex Market“ teigia, kad ji suteikia galimybę tiekėjams, kurie anksčiau pardavinėjo prekes per IKEA parduotuves, tiesiogiai pasiekti pirkėjus.

Tačiau buvę tiekėjai taip pat pasirengę pardavinėti lengvai modifikuotas IKEA prekes kitais pavadinimais. IKEA teigė, kad nagrinėja prekes, kurios internete reklamuojamos kaip panašios į IKEA.

Nors Rusijos įmonėms atsiveria naujos galimybės, pirkėjų prisirišimas prie vakarietiškų prekių ženklų gali trukdyti pastangoms skatinti vietinę gamybą.

YouTube ekrano nuotr.