Po svarstymo už teisės akto pakeitimus vieningai balsavo 121 Seimo narys. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Kaip anksčiau yra minėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, šis sprendimas suteiktų papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais.
„Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų“, − sakė finansų ministrė.
Įstatymo projektu numatoma proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 870 eurų ir 810 eurų.
Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo biudžetas per metus netektų apie 103 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Padidintas NPD būtų taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. NPD buvo didinamas 60 eurų ir jis šiuo metu siekia 460 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD siekia 740 eurų arba 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.
Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje Vyriausybei pasiūlė ateityje įtvirtinti ryšį tarp NPD ir MMA.
„Atitinkamai, kintant MMA dydžiui, keistųsi ir NPD taip, kad mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir toliau galiotų mažesnis efektyvusis GPM tarifas. Augantis NPD kartu su MMA leistų padidinti mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų darbo užmokestį ir paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą bei turėtų teigiamą poveikį regioninių pragyvenimo lygio skirtumų mažėjimui“, − rašoma išvadoje. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto, įstatymu apibrėžtas ryšys tarp NPD ir MMA taip pat užtikrintų, kad svarbiausi mokestiniai ir darbo rinkai poveikį turintys sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į objektyvius ekonominius rodiklius, sumažinant politinių sprendimų įtaką.
Rašyti komentarą