Unikalias idėjas Klaipėdoje įgyvendinę verslininkai įsitikinę miesto potencialu

Miesto specifika žavi inovatyvius ir drąsių sprendimų ieškančius žmones, o jų idėjos atsiduria bendruomenės dėmesio centre. Verslininkai sako, kad uostamiestis dar turi daug potencialo įvairioms idėjoms įgyvendinti.

Klaipėda – vienas jauniausių šalies miestų pagal gyventojų amžių, pirmaujantis pagal gyvenimo kokybės rodiklius, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.

Pastaraisiais metais čia daugėja verslo iniciatyvų, išnaudojančių miesto teikiamas galimybes ir įgyvendinančių unikalias idėjas. Neretai už jų vairo stoja ir iš svetur atsikėlę ambicingi verslininkai.

Vieni tokių – daug keliavę ir į Klaipėdą atsikraustę Lauryna Židonytė su vyru Domu Staniuliu.

Iš pradžių čia atidarę barą, jie visą laiką tyrinėjo miestą, jo galimybes ir ieškojo vietos idėjai, populiariai kituose Europos miestuose, realizuoti – industrinėje aplinkoje įkurti kultūrinę erdvę, kurioje galėtų burtis miesto gyventojai ir svečiai.

Taip atsirado „HOFAS“, kuris per ketverius metus jau pakeitė dvi vietas.

„Pamatėme, kad čia daug industrinių erdvių ir neišnaudoto potencialo. Todėl ėmėmės šio sumanymo ir jau pirmaisiais metais girdėjome daug džiugių atsiliepimų, kad pagaliau Klaipėdoje atsidarė tokia vieta.

Vadinasi, klaipėdiečiams to tikrai reikėjo. Senamiestyje yra gatvė su barais, bet trūko tokio kiemo, norėjome sugrąžinti vaikystės patirtis, kai visi išeidavome į kiemą pabendrauti be telefonų, tiesiog pabūti kartu“, – prisimena L. Židonytė.

Verslo ir institucijų sinergija

Pasak pašnekovės, didžiausias iššūkis jų veiklai buvo tas, kad nuomos sutartis „Memelio mieste“ sudaryta tik dvejiems metams, o vėliau pratęsta dar vieneriems.

Šiandien „HOFAS“ veikia jau naujoje erdvėje – Klaipėdos energijos teritorijoje. Tiesa, čia irgi įsikurta tik dvejiems metams. Tačiau verslininkai laikosi požiūrio, kad geriau įrodyti savo sumanymų sėkmę darbais ir dirbti kartu bendram labui.

„Negalima tikėtis, kad pavyks išgyventi tik iš projektinių lėšų ar savivaldybės paramos, reikia išmokti save išlaikyti.

Žinoma, reikia bendradarbiavimo tarp verslo ir institucijų, tam tikros sinergijos, vieningo supratimo, miestas turėtų palaikyti kultūros gyvybingumą, bet kiekvienas turime dirbti savo srityje, kurią išmanome geriausiai, ir tokiu būdu dirbti dėl bendro tikslo“, – mano L. Židonytė.

Pasak pašnekovės, tokio tipo vietos kaip „HOFAS“ didina miesto patrauklumą, skatina turizmą ir miesto gyvenimą. Puikūs tokios veiklos pavyzdžiai – Taline (Estija) ir Gdanske (Lenkija) esančios erdvės.

Neužtenka išgrįsti gatves trinkelėmis ir įrengti brangių butų – reikia ir vietų, kuriose miesto gyventojai galėtų praleisti laiką, pabendrauti, sako ji.

„Manau, kad Klaipėda kyla iš sąstingio, yra daug potencialo ir neišnaudotų galimybių. Čia reikia daug skirtingų vietų, kurios trauktų žmones išeiti į gatves, čia atvažiuoti ir būti.

Mūsų pavyzdys parodė, kad tokių vietų klaipėdiečiams reikia, bet jų galėtų būti ir daugiau“, – įsitikinusi L. Židonytė.

Kuria verslą gimtajame mieste

Unikalią idėją – elektra varomų katamaranų nuomą – subrandinusi įmonė „Popa Boat“ per keletą metų išaugo.

Dabar ne tik nuomoja katamaranus, bet ir vieningoje sistemoje su miesto viešuoju transportu plukdo miesto gyventojus bei svečius Danės upe – čia galioja tie patys kelionės bilietai.

Įmonės įkūrėjas ir vadovas Tomas Vėlius sako, kad idėja kilo natūraliai, ieškant būdų, kaip suteikti daugiau galimybių maloniai praleisti laisvalaikį. Pašnekovas sako, kad Klaipėda – jo gimtasis miestas, todėl palaikymą jautė nuo pat pradžių.

„Tai išskirtinė malonaus laiko praleidimo priemonė. Noriu, kad Klaipėdoje būtų kuo daugiau kokybiško užsiėmimo pasirinkimų. Turėjau nuojautą, kad ši idėja čia pasiteisins, taip ir nutiko.

Iššūkių buvo daug, teko daug ką nuodugniai apgalvoti ir kurti patiems, kadangi esami pavyzdžiai rinkoje nebūtinai tiko mums. Teko sukurti daugybę prototipų, siekiant pataikyti į sėkmės formulę, kol pradėjome dirbti“, – pasakoja T. Vėlius.

Atviri keliai inovatyviems verslams

Banglenčių stovyklos „Surf Camp“ lyderis Girmantas Neniškis pasakoja, kad Klaipėda tokiai veiklai buvo patraukli dėl įvairių priežasčių.

Čia bene geriausios bangos šalies pakrantėje, todėl jam džiugu matyti, kaip banglentės pakeitė Melnragės veidą ir šiandien jau mažai ką stebina jūroje matyti dešimtis banglentininkų, laukiančių bangos.

Pasak pašnekovo, pagrindiniai klientai – Vilniaus, Kauno gyventojai, bet vis daugiau klaipėdiečių atranda banglenčių sportą, užsuka ir svečiai iš kitų šalių.

„Banglentininkai labai stipriai prisideda prie teritorijų plėtros visame pasaulyje – jie atranda vietas su geromis bangomis ir su savimi atsineša aurą, kurią pamėgsta ir kiti turistai.

Džiugu matyti, kad vis daugiau verslų, viešųjų įstaigų, aukštųjų mokyklų mieste atranda šią sritį, akcentuoja banglentes, jūrą ir bangas.

Matome tendenciją, kaip žmonės dėl bangų, dėl jūros vis dažniau atsikrausto čia, į Klaipėdą, nes turėti galimybę laisvu nuo darbo metu išsiirti į jūrą, pamedituoti įkvepia kokybiškesniam gyvenimui.

Potencialo mieste vykdyti veiklas daug tiek prie Danės upės, tiek prie jūros, atviri keliai inovatyviems ir nebijantiems kurti verslams, žmonėms“, – teigia G. Neniškis.