Top 20 didžiausių atlyginimų viešajame sektoriuje šiemet: atsirado ir naujų vardų

Perpus mažesnius atlyginimus gaunantys politikai atkreipia dėmesį į disbalansą, tačiau darbo rinkos ekspertai primena, kad ministrams ar Seimo nariams, skirtingai nei įmonių vadovams, jokių reikalavimų nekeliama.

Kai šiemet kilo skandalas, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) „Ignitis grupės“ vadovai galimai neteisėtai pasiskyrė opcionų – nusprendė ateityje save apdovanoti įmonės akcijomis, politikai ne kartą baksnojo į šių direktorių algas, viršijančias šalies vadovų atlyginimą.

„Ignitis grupė“ iš dėmesio centro nepasitraukė ir nurimus skandalui – Seimo narys Audronius Ažubalis praėjusią savaitę feisbuke pasipiktino, kad grupė ieško įvairovės, įtraukties ir gerovės vadovo, kurio atlyginimas bus didesnis už energetikos ministro – 4386.

O pernai politikams buvo užkliuvęs tuometinio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko darbo užmokestis – parlamentaras Kęstutis Glaveckas buvo pasišovęs jį sumažinti, bet to padaryti neleido Europos centrinis bankas.

Po tokią istoriją, kai viešajame sektoriuje išsiskiriančios didžiųjų valstybės įmonių vadovų algos atsiduria visuomenės ir politikų dėmesio centre, galima surasti kasmet.

Tiesa, darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad tokio lygio vadovai viešajame sektoriuje gauna netgi per mažai – esą privačiame sektoriuje jie uždirbtų daugiau.

Politikai savo ruožtu svarsto, ar teisinga, kad vienos įmonės vadovas gauna dvigubai didesnį atlygį negu visą sritį prižiūrintis ministras.

Sąraše – ir naujokai

Peržiūrėjęs valstybės vadovų, Seimo narių, valstybinių įstaigų ir valstybinių įmonių vadovų viešai skelbiamus atlyginimus,

15min jau antrus metus iš eilės sudaro didžiausius atlyginimus viešajame sektoriuje gaunančių vadovų Top20.

KAIP SUDARĖME TOP20 SĄRAŠĄ

Kaip ir pernai, sąrašą rengėme pagal 2021 metų pirmojo ketvirčio duomenis – tik tuo atveju, jei dabartinis vadovas atėjo vadovauti antrąjį ketvirtį, įtraukėme pastarojo laikotarpio atlyginimą.

Naudojome įmonių ir įstaigų tinklalapiuose pateikiamą viešą informaciją apie atlygį.

Nurodomas darbo užmokestis prieš mokesčius, įskaičiuojant gautus priedus. Pateikiamas ir 2020 metų atlygis.

Kaip atskleidė analizė, šiemet, kaip ir pernai, didžiausius atlyginimus viešajame sektoriuje gaunančių vadovų sąraše beveik visas pozicijas užima stambių valstybės įmonių ar įstaigų vadovai.

Didžiausią atlyginimą šalyje viešajame sektoriuje gauna Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, šias pareigas pradėjęs eiti šių metų balandį.

2021 metų antrąjį ketvirtį jo atlyginimas siekė 12 860 eurų prieš mokesčius.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos banko vadovo atlyginimas buvo 12 493 eurai „ant popieriaus“, o 2020 metų vidurkis – 12 604 eurai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Šimkus

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

Į sąrašą įtraukėme tik aukščiausio lygio vadovų atlyginimus, todėl į jį nepateko Lietuvos banko valdybos nariai, kurių atlygis nedaug nusileidžia centrinio banko vadovui ir gerokai lenkia kitų viešajame sektoriuje dirbančių vadovų algas.

Trys Lietuvos banko valdybos nariai – Asta Kuniyoshi, Raimondas Kuodis ir Marius Jurgilas – šių metų pirmąjį ketvirtį gavo po 11 244 eurus siekiančius atlyginimus neatskaičius mokesčių.

NUO KO PRIKLAUSO LIETUVOS BANKO VADOVO ALGA

Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento, o jo atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama 15 procentų jo darbo užmokesčio dydžio suma.

Praėjusią savaitę Lietuvos banko valdybos nariu paskirtas ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta, kuris anksčiau buvo minimas kaip galimas kandidatas į Lietuvos banko vadovus.

Antroje sąrašo vietoje atsidūrė naujas veidas – per pandemiją įkurtos Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios į stambų ir vidutinį verslą investuojantį Pagalbos verslui fondą, generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Jo atlyginimas pirmąjį ketvirtį siekė 10667 eurus prieš mokesčius, įskaičiavus ir vienkartinį priedą.

Tiesa, kiti vadovai priedus gauna antrąjį ar ketvirtąjį ketvirtį, todėl vertinant 2020 metų vidurkį D.Vilčinskas, vidutiniškai per mėnesį uždirbęs 7 tūkst. eurų prieš mokesčius, atsiduria antroje sąrašo pusėje.

Trečioje Top20 didžiausių atlyginimų sąrašo vietoje – energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, pirmąjį ketvirtį uždirbęs 10 619 eurų prieš mokesčius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Vilčinskas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Maikštėnas

D.Maikštėnas yra ne tik „Ignitis grupės“ generalinis direktorius, bet ir valdybos pirmininkas.

Įskaičiavus 2 550 eurų mėnesinį atlyginimą už pastarąsias pareigas, D.Maikštėno bendras atlyginimas per mėnesį siekia 13 169 eurus neatskaičius mokesčių ir lenkia net Lietuvos banko vadovo algą.

Beje, D.Maikštėnas ir jo valdoma valstybinė energetikos milžinė „Ignitis grupė“ šiemet atsidūrė kritikos epicentre dėl tarpuvaldžiu gruodį priimto sprendimo premijuoti 212 tūkst. eurų vertės akcijomis devynių grupės įmonių vadovus.

Toks apdovanojimas buvo numatytas, jei jie įgyvendins 2020–2023 metų strateginio plano rodiklius.

Seimo teisininkai pateikė išaiškinimą, kad toks sprendimas galėjo pažeisti Akcinių bendrovių įstatymą, nes akcijomis premijuoti galima tik privačių, bet ne valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojus, o Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti opcionų sutartis negaliojančiomis.

Galiausiai „Ignitis grupės“ vadovai gegužę pranešė atsisakantys savo akcijų opcionų sutarčių.

Top 20-uke – tik vienas politikas

Per metus iš trečios į ketvirtąją sąrašo vietą smuktelėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kurio atlyginimas pirmąjį ketvirtį siekė 9735 eurus prieš mokesčius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Tai vienintelis 20-tuke atsiduriantis politikas, nes tiek ministrų, tiek Seimo narių atlyginimai yra perpus mažesni.

Penketuką su 9391 euro atlyginimu užbaigia elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis, šiose pareigose vasarį pakeitęs Daivį Virbicką, kuris pernai spalį atleistas iš pareigų šalių susitarimu.

Ši pozicija – viena geriausiai apmokamų Lietuvos viešajame sektoriuje, nes 2020 metų vidutinis atlyginimas, įskaičiuojant priedus, siekia 12 229 eurai.

Šeštoje vietoje atsiduria dar vienas energetikos įmonės atstovas – dujų sistemos operatoriaus „Amber grid“ vadovas Nemunas Biknius (9351 euras).

Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio rinkos tyrimų konsultantas, 15min teigė, kad energetikos sektorius solidžiais atlygiais pasigirti gali ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, taip pat didžiojoje dalyje pasaulio.

„Vis dėl to tai apima kritinę valstybei infrastruktūrą, kuriai sutrikus pasekmės gali būti katastrofiškos.

Negana to šis sektorius Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės turi ir svarbų strateginį bei politinį aspektą, tad norint čia pritraukti kompetentingus bei lojalius valstybei vadovus, jie papildomai viliojami gan konkurencingais atlygio paketais“, – kodėl išsiskiria energetikos įmonių vadovų atlyginimai komentavo P.Blusius.

Daugiau nei 9 tūkst. eurų prieš mokesčius atlyginimą taip pat gauna ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška (9305 eurai), 

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis (9200 eurų).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Bartuška

Arno Strumilos / 15min nuotr./Darius Šilenskis

Vertinant 2020 metų vidutinį atlyginimą iš pastarųjų vadovų išsiskiria D.Šilenskis, kurio darbo užmokestis siekė 11300 eurų.

Į didžiausių atlyginimų viešajame sektoriuje dvidešimtuką patenka ir kitų stambiausių valstybės valdomų įmonių vadovai – „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė (8800 eurų prieš mokesčius).

„Valstybinių miškų urėdijos“ direktorius Valdas Kaubrė (8778 eurai).

„Klaipėdos jūrų uosto direkcijos“ generalinis direktorius Algis Latakas (8682 eurai).

„Kelių priežiūros“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas (8672 eurai).

„Registrų centro“ generalinis direktorius Saulius Urbanavičius (8392 eurai).

Tarp lyderių – šeši „Ignitis grupės“ įmonių vadovai

Kaip matyti, bene didžiausius atlyginimus gauna energetikos bendrovių generaliniai direktoriai, o šiame sąraše ypač išsiskiria vienos grupės vadovai: net šeši vadovauja „Ignitis grupei“ priklausančioms įmonėms.

Be „Ignitis grupei“ vadovaujančio D.Maikštėno, į didžiausių atlyginimų 20-tuką taip pat patenka „Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila (8266 eurai).

ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris (8162 eurai).

Likviduojamos Energetikos paslaugų ir rangos organizacijos l.e.p. Laurynas Jocys (7825 eurai).

„Ignitis grupės paslaugų centras“ generalinė direktorė Irma Kaukienė (7687 eurai).

„Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis (7572 eurai).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Keizeris

Ministrų atlyginimai – perpus mažesni

Politikai Lietuvoje uždirba 2–3 kartus mažiau negu stambių valstybinių įmonių vadovai.

Ministrų vidutinis atlyginimas siekia apie 4,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, Seimo narių – 3434 eurai (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą).

Tarp Vyriausybės narių pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai uždirbo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (5476 eurai prieš mokesčius), kurio atlyginimas lenkė ir premjerės Ingridos Šimonytės (5301 euras).KAM nuotr./Arvydas Anušauskas

Daugiau nei 5 tūkst. eurų gavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Mažiausiai uždirbo susisiekimo ministras Marius Skuodis (4213 eurų) ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (4212 eurų).

15min paklaustas, kodėl skiriasi ministrų atlyginimai, Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius atsakė, kad kanceliarija neskaičiuoja ministrų atlyginimų.

„Jie gali skirtis dėl stažo trukmės valstybės tarnyboje. Dėl tikslesnės informacijos jums reikėtų kreiptis į ministerijas“, – rašoma atsiųstame komentare.

Toks skirtumas tarp VVĮ vadovų ir Seimo narių bei ministrų kasmet atsiduria politikų akiratyje.

Seimo narys Audronius Ažubalis feisbuke pasipiktino, kad „Ignitis grupė“ ieško įvairovės, įtraukties ir gerovės vadovo, kurio atlyginimas bus didesnis už energetikos ministro, be to, tokiu būdu švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, 15min tvirtino, kad VVĮ vadovų ir politikų atlyginimai neturėtų skirtis taip drastiškai.

„Man atrodo, kad tai absoliučiai neteisinga, kad dvigubai skiriasi ministro ir jo kuruojamo valstybės valdomos įmonės vadovo atlyginimas.

Aš manau, kad darbas valstybės tarnyboje ar vadovaujant užsienio politikai, ar Vyriausybei, ar būnant ministru tikrai reikalauja ne mažiau žinių, kompetencijų.

Tai atsakomybė ne už vieną įmonę, o atsakomybė už valstybę ar šaką.

Be to, atrodo, kad šitie atlyginimai nėra subalansuoti“, – dėstė A.Ažubalis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audronis Ažubalis

KAM nuotr./Arvydas Anušauskas



Jo nuomone, politikams atsakingose pareigose atlyginimai turėtų būti pakelti, o šio klausimo vengimas duoda atvirkštinį variantą – į valstybės tarnybą ar Seimą žmonės nenori eiti.

„Dėl to, kur didesnė atsakomybė galime labai daug ginčytis – ar kai kuruoji ir esi atsakingas už sprendimus, kurie palies didelį sluoksnį žmonių, pavyzdžiui, pensininkus, ar vieną įmonę“, – sakė parlamentaras.

Tačiau darbo paieškos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas su Seimo nariu nesutinka ir pabrėžia, kad stambiausių valstybės įmonių vadovams keliama daug reikalavimų ir konkretūs tikslai, kuriuos jie turi pasiekti.

Kokie ministrui yra keliami tikslai ir kur parašyta, kaip matuojami jo darbo rezultatai?

„Kokie ministrui yra keliami tikslai ir kur parašyta, kaip matuojami jo darbo rezultatai?

Tada ministras turėtų būti geras vadovas, kuris suvaldo ūkį, bet paskiriami politikai, kurie tik matuojasi tas kelnes, neturi jokios posto užėmimo patirties.

Prieš keletą metų buvo anglų kalbos reikalavimas, o dabar vienintelis reikalavimas – lojalumas partijai“, – 15min komentavo A.Francas.

„Dauguma neturi patirties, kaip vadovauti ministerijai, per tą laiką mokosi – negali už mokymąsi mokėti atlyginimo kaip vadovui“, – pridūrė ekspertas.

Pasak jo, obuolius reikia lyginti su obuoliais, nes įmonės vadovas turi turėti patirties, būti įrodęs, ką gali padaryti, jam keliami reikalavimai skaidriai reputacijai, nustatomi aiškūs pelningumo ir kiti tikslai, kurių neįvykdžius su jais atsisveikinama.

„Jeigu politikams būtų tokie patys reikalavimai, kaip įmonių vadovams, tuomet sakyčiau, kad per maži atlyginimai“, – mano A.Francas.

Be to, jis pridūrė, kad reikia vertinti visą tiesioginę politikų gaunamą naudą, nes jiems skiriami ir asmeniniai vairuotojai, ir biudžetai dovanoms.

A.Ažubalis tvirtina, kad užuot skyrus atskirai lėšų parlamentinėmis išlaidomis, reikėtų paskaičiuoti, kiek kainuoja Seimo nario veikla, darbas su rinkėjais, transportas ir paskirti normalų atlyginimą. „Kurio nebūtų gėda kolegoms užsienyje sakyti“, – pridūrė A.Ažubalis.

Kad Seimo nariams reikėtų didinti atlyginimus sutinka ir P.Blusius.

„Ypač jei norime, jog ateityje turėtume veiksnius, veržlius ir pilnus idėjų Seimo narius, o ne pavargusius, karjerą baigiančius, o kartais ir esminių kompetencijų neturinčius piliečius“, – mano atlyginimų ekspertas.

Privačiame sektoriuje uždirbtų dar daugiau Nors visuomenėje stambiųjų VVĮ vadovų atlyginimai ir kelia daug aistrų, darbo rinkos ekspertų nuomone, 9–12 tūkst. eurų prieš mokesčius siekiantys atlyginimai nėra per dideli, nes privačiame sektoriuje šie vadovai uždirbtų daugiau.

„VVĮ vadovų atlyginimai yra 20–30 proc. mažesni nei rinkoje veikiančių verslo imonių“, – pastebi A.Francas.

P.Blusius sutinka su nuomone, kad viešajame sektoriuje atlygiai neprilygsta privataus sektoriaus lygiui, nes čia įmonių vadovų mėnesiniai atlygiai be jokių priedų dažniausiai varijuoja nuo 647 eurų iki maždaug 70 tūkstančių eurų.

„Jei hipotetiniame scenarijuje dalį šių viešųjų įmonių perkeltume į privatųjį sektorių, tokios įmonės, kaip „Litgrid“, vadovas, tikėtina, gautų mažiausiai apie 15 tūkst. eurų siekiantį mėnesinį atlygį, neatsižvelgiant į strateginę įmonės svarbą valstybei.

Jei bandytume atliepti ir tai, suma tikrai išaugtų iki 30 ar daugiau tūkstančių“, – lygino P.Blusius.

Andrius Francas. Photo AFR

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius

„Lietuvos pašto“ vadovės atveju, eksperto nuomone, pagal apyvartą, įmonės dydį ir funkciją, darbo užmokestis galėtų siekti net apie 20 tūkst.

P.Blusio teigimu, Lietuvos banko vadovo atlygio atitikmeniui privačiame sektoriuje nustatyti reikėtų šiek tiek papildomos informacijos, tačiau su šiek tiek didesniu darbuotojų skaičiumi banko vadovas privačiame sektoriuje vidutiniškai gautų apie 20–35 tūkst. eurų per mėnesį.

Tad P.Blusius mano, kad siekiant, jog valstybinės įmonės veiktų skaidriai, efektyviai, neeikvotų lėšų ir transformuotųsi, reikėtų daryti viską, kad patys šviesiausi protai norėtų užimti šias pareigas.

„Aukščiausi vadovai turėtų gauti tokius atlygius, kurie užsiėmimus korupcija tiesiog padarytų nevertais rizikos, kartu didesnis atlyginimas leistų pagrįstai reikalauti ir atitinkamų standartų bei rezultatų.

Skirtingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio mokėti kad ir keliais tūkstančiais didesnį mėnesinį atlyginimą kelioms pozicijoms valstybės mastu yra santykinai nedidelė kaina, kada šios pozicijos valdo milijoninius biudžetus ir dėl kompetencijos stokos ar nesąžiningų ketinimų gali padaryti žalos vertos kur kas didesnių sumų“, – apibendrina P.Blusius

O A.Francas tvirtina pastebinti ir teigiamus VVĮ vadovų darbo rezultatus – atėjus „Lietuvos geležinkeliai“ iš nuostolingos įmonės tapo pelninga – sumažino darbuotojų skaičių, atsisakė nepagrindinių veiklų ir, tikėtina, pelninga išliks net praradus baltarusiškus krovinius.

„Klaipėdos nafta“ diversifikavo sritis, „Ignitis grupė“ pliečiasi į kitas rinkas – Lenkijoje stato saulės elektrines, buvo pripažinta geriausiai valdoma valstybės įmone.