Tekstilininkus stabdo energijos kainos, išankstinių mokėjimų reikalavimai

Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus. Jas tiesiog sudeginome dujų ir elektros pavidalu bei nuolat augančių žaliavų kainomis, žinoma, ir kylančiu darbo užmokesčiu“, – parlamentinės opozicijos inicijuotoje diskusijoje Seime teigė R. Damalakas.

„Pramonė žlunga ne dėl to, kad atsilikusi technologiškai ir neturi užsakymų ar nemoka gaminti, o dėl to, kad energijos kainos šuolis šiandien sudegino visų apyvartos lėšas“, – kalbėjo jis.

Anot jo, dar labiau padėtį komplikuoja Kinijos, Indijos bei kitų tiekėjų reikalavimai už žaliavas mokėti iš anksto, nes dėl karo Ukrainoje ir nepaprastos padėties „Lietuvoje jiems atrodo pavojinga“. 

„Todėl dabar, turėdami didžiulius užsakymus, nepajėgiame jų įvykdyti dėl žaliavų stygiaus, dalies jų atsisakome. Kitą dalį užsakovai perkelia į pigesnes šalis, kas mums irgi nėra paranku“, – aiškino aprangos ir tekstilės įmonių atstovas.

Pasak jo, dalis sektoriaus bendrovių arba jau mažina gamybą, atleisdami darbuotojus, arba ją laikinai stabdo.

„Dalis rimtai svarsto apie veiklos nutraukimą, kol dar galima taip daryti. Liūdna girdėti, kai viena didžiausių Lietuvos lino gamintojų atsidėjo pinigų tam, kad ne investuotų, o tam, kad galėtų užsidaryti reikalui esant“, – pridūrė R. Damalakas. 

Jis pabrėžė, kad bankai sektoriaus įmonėms neskolina, nes pelningumas ne auga, o mažėja dėl išaugusių energijos ir kitų išlaidų.

„Apyvartumas tragiškai blogėja. Kitų šaltinių nei bankai, neturime“, – parlamentarams aiškino R. Damalakas. 

Pasak jo, Lietuvoje tekstilės ir rūbų gamybos pramonėje dirba daugiau negu 30 tūkst. žmonių.