Klaipėdos uostas už papildomą krantinių remontą turi mokėti BMGS

Teismas: Klaipėdos uostas už papildomą krantinių remontą turi mokėti BMGS

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines beveik 0,3 mln. eurų privalo mokėti ne dėl bankroto likviduojamai Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“, o Latvijos įmonei BMGS, galutinai nusprendė teismas. Tuo metu pinigus jau gavusi „Hidrostatyba“ privalės juos grąžinti uostui.

BMGS skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 25-ąją nusprendė, kad atlygis už atliktus nenumatytus darbus priklauso būtent šiai bendrovei. 

„Tuo momentu atsakingoji partnerė pagal jungtinės veiklos sutartį buvo BMGS, todėl tinkamu atsakovės (Klaipėdos uosto direkcijos – BNS) prievolės įvykdymu laikytinas prievolės įvykdymas BMGS“, – teigiama galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje.

Klaipėdos apygardos teismas praėjusių metų birželį tenkino „Hidrostatybos“ reikalavimą ir bendrovei iš uosto priteisė 257 tūkst. eurų už sutartyje nenumatytus darbus, o BMGS ieškinį atmetė. Šiemet sausį Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą.

LAT žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, pagal kurias uostas privalo atsiskaityti su „Hidrostatyba“, panaikino.

Tuo metu uostas LAT nurodė įmonei jau sumokėjęs 213 tūkst. eurų už papildomus darbus ir 57 tūkst. eurų palūkanų.  

Įvertinęs tai LAT „Hidrostatybą“ įpareigojo grąžinti direkcijai iš jos jau gautus pinigus: „Panaikinęs arba pakeitęs sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos“.

Pagal jungtinės veiklos sutartį dirbančios „Hidrostatyba“ bei BMGS su Uosto direkcija 2017 metais pasirašė sutartį dėl krantinių, kuriomis naudojasi Vakarų laivų gamykla, rekonstrukcijos. Atliekant šiuos darbus 2018-ųjų pradžioje buvo rasti dideli akmenys, kurių iškėlimas ir pašalinimas laikomas nenumatytais papildomais darbais, įmonė už juos prašė 307 tūkst. eurų, o šio reikalavimo neįvykdžius ginčas persikėlė į teismą.

Ginče kaip trečiasis asmuo dalyvaujanti Latvijos bendrovė BMGS nurodė, kad papildomus darbus atliko ji, todėl atsiskaityti uostas privalo su ja.

Tuo metu direkcija laikėsi pozicijos, kad riedulių radimo tikimybė buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose, todėl „Hidrostatyba“ darbus privalėjo atlikti savo lėšomis, todėl prašė priteisti iš „Hidrostatybos“ ir BMGS 1,83 mln. eurų už laiku neatliktus darbus, o vien iš BMGS – 626 tūkst. eurų, tačiau šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimą skundė ir „Hidrostatyba“, ir direkcija, ir BMGS. Visos ginčo dalyvės skundus grindė tuo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias bylos detales, neteisingai jas vertino bei priėmė nepagrįstus sprendimus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder