Tarptautinė psichikos sveikatos diena: darbdaviai padeda sulaužyti įsišaknijusius tabu

Nors atvirai kalbėti apie psichologinius sunkumus visuomenėje vis dar nėra itin įprasta, Lietuvos darbdaviai ragina nepasiduoti stigmoms ir aktyviai rūpintis kolektyvo emocine sveikata.

Lietuvoje šių metų pavasarį savo psichologinę būklę kaip prastą įvardijo 40,9 proc. apklaustųjų, o depresijos ir nerimo požymius jautė daugiau nei penktadalis respondentų, rodo Sveikatos ministerijos užsakymu atlikta apklausa.

Tačiau, Krizių įveikimo centro ir KOG rinkodaros ir komunikacijos instituto 2021 m. tyrimo duomenimis, tik 1 iš 10 šalies gyventojų, susidūrę su psichologiniais sunkumais, kreipiasi psichologo / psichoterapeuto pagalbos.

„Nors per pandemiją garsiau imta kalbėti apie psichikos sveikatą, daugelis vis dar yra linkę psichologinius sunkumus slėpti. Deja, plačiojoje visuomenėje emocinių sutrikimų samprata yra lydima neigiamų stigmatizuojančių nuostatų.

Tarptautinė psichikos sveikatos diena – puiki proga darbdaviams įsivertinti, ar jie pakankamai prisideda prie šių stereotipų laužymo ir rūpinimosi savo darbuotojų emocine gerove. Juk darbas gali būti vienas iš streso šaltinių“, – sako Sandra Daukšienė, bendrovės „Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje darbdaviams jau tapo įprasta skirti daug dėmesio darbuotojų fizinei sveikatai – finansuojami sporto užsiėmimai, privatus papildomas sveikatos draudimas, skiepai, darbo vietoje parūpinama sveikų užkandžių, vitaminų. Tačiau, teigia S. Daukšienė, svarbu nepamiršti ir mažiau matomos sveikatos pusės.

„Džiugu, kad atsiranda vis daugiau įmonių, kurios supranta, jog į sveikatingumo skatinimą įeina rūpestis ir darbuotojų psichologine sveikata. Juk tiek emociniai sutrikimai, tiek ir fiziniai gali trukdyti darbuotojui kokybiškai atlikti savo darbą“, – sako S. Daukšienė.

Konsultacijos ir darbuotojams, ir šeimos nariams

„Philip Morris“ įmonėse dar pandemijos pradžioje buvo įdiegta programa, kuri darbuotojams ir jų šeimoms sudarė galimybę gauti  savalaikę psichologinę ir emocinę pagalbą. 2020-ųjų pabaigoje ši programa buvo išplėsta iki 75 šalių, kurios apima daugiau nei 80 procentų darbuotojų, įskaitant ir Lietuvoje dirbančius darbuotojus ir jų šeimos narius.

„Nuolat siekiame didinti sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą, mažinti tabu dėl patiriamų sunkumų ir baimės kreiptis pagalbos bei ugdyti psichikos sveikatos atsparumo įgūdžius. Įmonėje turime patvirtintas emocinės ir psichinės sveikatos darbe gaires.

Darbuotojams reguliariai rengiamuose seminaruose ir užsiėmimuose sudarome sąlygas ugdyti ir tobulinti įgūdžius, susijusius su psichikos sveikatos stiprinimu. Kiekvienoje iš šių veiklų pabrėžiame tai, ką reiškia psichikos sveikatos atsparumas“, – pasakoja „Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovė.

Reguliarių darbuotojų apklausų metu „Philip Morris“ darbuotojų yra prašoma įvertinti ir savo psichologinę savijautą ar emocinę gerovę. 2020-iais pasauliniu mastu tik 14 proc. darbuotojų įvertino savo būklę prastai, o Lietuvoje – vos 11 proc. 2021-iems „Philip Morris“ turi iškėlusi tikslą šį rodiklį sumažinti 5 proc. punktais.

Specialus psichologas

Jūratė Rasiulienė, vienos didžiausių fasadų rangovių Šiaurės Europoje „Staticus“ personalo vadovė, pasakoja, kad įmonė nuolat didelį dėmesį kreipė kolektyvo psichologinei gerovei. Tačiau pandemija paskatino imtis papildomų priemonių.

„Rūpinantis tiek fizine, tiek emocine sveikata, labai svarbu yra prevencija. Dėl to organizuojame streso valdymo, emocinės kompetencijos mokymus.

Taip pat periodiškai stebime darbuotojų nuotaiką tam, kad tik pastebėjus, jog kažkas yra ne taip, galėtume darbuotojui suteikti reikalingą pagalbą. Nuolatinės darbuotojų apklausos padeda įvertinti, kaip darbuotojai jaučiasi, kokios papildomos pagalbos jiems reikėtų, ką galėtume patobulinti“, – sako J. Rasiulienė.

Pandeminiu laikotarpiu ir po jo, jei bus poreikis, „Staticus“ nusprendė pasamdyti psichologinės sveikatos specialistą, kuris galėtų padėti darbuotojams spręsti ne tik darbe kylančius iššūkius, bet ir namuose laukiančias problemas.

Pasak J. Rasiulienės, šie du aspektai neišvengiamai daro neigiamą įtaką emocinei gerovei ir psichinei sveikatai, ypač kai ribos tarp darbo ir namų erdvės yra  visiškai išsitrynusios.

„Stengiamės kurti kultūrą, kurioje kalbėti apie psichinę sveikatą nebūtų tabu. Darbuotojai nėra linkę užsisklęsti, jie drąsiai kreipiasi pagalbos, jeigu jos reikia. Kartais tam, kad padėtum darbuotojui išlaikyti gerą emocinę savijautą, reikia visai nedaug, pavyzdžiui, padėti susidėlioti darbo prioritetus.

Papildomas dėmesys atsiperka – 80–90 proc. mūsų darbuotojų savo savijautą vertina pakankamai gerai“, – sako J. Rasiulienė.