Taip gali nutikti kiekvienam: darbdavio aplaidumas jums gali kainuoti 60 eurų kas mėnesį

Taip gali nutikti kiekvienam: darbdavio aplaidumas jums gali kainuoti 60 eurų kas mėnesį

Įdarbinęs darbuotoją darbdavys privalo ne tik suteikti jam darbo priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat mokėti už jį mokesčius ir informaciją apie juos teikti „Sodrai“. To nepadaręs jis atima iš darbuotojo socialinį draudimą. Už kurį kas mėnesį „Sodra“ darbuotojo prašo susimokėti po beveik 60 eurų.

 

Portalo tv3.lt skaitytoja Indrė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad per darbdavio aplaidumą ji liko skolinga „Sodrai“.

Moteris pasakojo, kad prieš metus įsidarbino vienoje mažojoje bendrijoje. Ji nesutiko atskleisti jos pavadinimo, kol joje vis dar dirba.

„Pirmąjį pusmetį dirbau puse etato ir viskas buvo gerai. Po pusmečio pradėjau dirbti visu etatu, tačiau darbdavys ir toliau „Sodrai“ pateikdavo duomenis, kurie rodė, kad esą dirbu pusę etato. Tačiau atlyginimą gaudavau už visą etatą.

Galiausiai gavau iš „Sodros“ laišką, kuriame buvo teigiama, kad darbdavys jau 3 mėnesius neteikia apie mane jokios informacijos ir nemoka mokesčių, „Sodra“ tikino, kad jeigu tai tęsis ir toliau, mėnesio pabaigoje mane atleis ir aš turėsiu susimokėti socialinio draudimo įmokas“, – piktinosi Indrė.

Pasak jos, „Sodros aiškinimu“, šiuo atveju kaltas yra darbdavys. Taip pat moteris kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.

„Tačiau visi kratosi atsakomybės. Tiesiog mane nori kuo greičiau atleisti ir apkrauti mokesčiais, o apie išeitinę ar normalią nedarbo išmoką galiu tik pasvajoti“, – skundėsi Indrė.

Darbdavys turi vadovautis darbo kodeksu

VDI priminė, kad kai susitariama keisti ne visą darbo laiko normą į, pavyzdžiui, visą darbo laiko normą, būtina vadovautis Darbo kodeksu ir susitarimą patvirtinti parašais darbo sutartyje arba sudarant atskirą susitarimą dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo.

„Už darbą viso darbo laiko sąlygomis turi būti mokama proporcingai daugiau, palyginti su darbu, dirbamu ne viso darbo laiko sąlygomis.

Pavyzdžiui, darbuotojui, dirbančiam ne visą darbo laiką (pvz., 20 valandų per savaitę) buvo mokamas 500 eurų dydžio darbo užmokestis, tai šiam darbuotojui nustačius visą darbo laiką (pvz., 40 valandų per savaitę) turėtų būti mokamas 1000 eurų dydžio darbo užmokestis, nebent šalys susitaria dėl didesnio darbo užmokesčio. Įstatymo nustatyta tvarka nuo atitinkamo dydžio darbo užmokesčio sumų turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, – komentavo inspekcija.

Anot jos, darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir gaunant darbo užmokestį, darbdavys privalo teikti duomenis „Sodrai“.

„Jeigu duomenų neteikia, darbuotojas turėtų kreiptis į VDI. O inspekcijos inspektorius, susipažinęs su apdraustojo asmens prašymu bei prie jo pridėtais dokumentais, įvertina juose nurodytus faktus, aplinkybes bei pateikia išvadą.

O galutinį sprendimą dėl apdraustojo asmens duomenų įrašymo ar neįrašymo į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą priima „Sodros“ teritorinis skyrius“, – komentavo inspekcija.

Gyventojas turi būti draustas

Tuo metu „Sodros“ Registrų tvarkymo skyriaus vedėja Rosita Grybauskienė patvirtino, kad tais atvejais, kai darbdavys neteikia pranešimų apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, „Sodros“ teritorinis skyrius, kuriame vykdoma draudėjo apskaita, siunčia darbdaviui reikalavimus dėl SAM pranešimų pateikimo.

„Kai draudėjas nevykdo reikalavimų ir nepateikia duomenų daugiau nei už du mėnesius, teritorinis skyrius kiekvienam draudėjo darbuotojui išsiunčia informacinį pranešimą dėl draudėjo neteikiamų duomenų apie jo draudžiamąsias pajamas ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.

Kartu žmogus informuojamas apie galimybę kreiptis į VDI dėl darbo santykių pasibaigimo. Jeigu apdraustasis per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į VDI dėl darbo santykių pasibaigimo, teritorinis skyrius įrašo apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpio pabaigą į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą“, – komentavo „Sodros“ specialistė.

R. Grybauskienė tikino, kad valstybinio socialinio draudimo pabaigos įrašymas į registrą teritorinio skyriaus sprendimu nenutraukia darbo santykių ir neatima galimybės darbo santykių ginčyti teisme.

„Taip pat valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenys gali būti tikslinami ar įrašomi Registre, jeigu draudėjas pateiks duomenis. Žmogui nereikia pačiam mokėti socialinio draudimo įmokų, nes draudėjo pareiga yra pateikti duomenis apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir sumokėti nuo jų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Tačiau gyventojai, kurie nemoka PSD įmokų nuo vykdomos veiklos gautų pajamų ir nėra drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis privalo patys už save mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas. T. y. 58,63 euro .Todėl Registre įrašius asmens socialinio draudimo pabaigą jam atsiranda prievolė pačiam už save mokėti PSD įmokas“, – aiškino R. Grybauskienė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder