Svetingumo sektoriaus atstovai: papudruota turizmo statistika slepia nesprendžiamas sektoriaus problemas

Turizmo industrija mėgina siųsti signalus, kad užsienio turistų srautai niekaip neatsigauna po pandemijos, tačiau sulaukia tik reikšmingų atsidūsėjimų: „Netrukdykite, juk matot, kad artėja didžiausias renginys istorijoje“.

Iš tiesų, statistika lyg ir nepranašauja nieko blogo. Atvirkščiai, turistų skaičius Lietuvoje gerokai išaugo. Gaila tik, kad atsigavimas matomas tik lyginant su pandemijos laikotarpiu, o ne normaliu laiku.

Gaila ir tai, kad turizmo statistikoje skaičiuojami ir karo pabėgėliai, kurie Lietuvoje ne ilsisi ir keliauja, o tiesiog bando pralaukti sunkius laikus.

Restoranai į priešpandeminį lygį nesugrįžo

„Vyriausybė mums dažnai rodo lenteles, kuriose matomas augimas ir gerėjanti sektoriaus situacija, – sako Gediminas Balnis „Amber Food Grupė“ direktorius ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas. – Tačiau jei sakai A, reiktų pasakyt ir B.

O B mūsų atveju yra drastiškai išaugę kaštai. Jei išlaidos darbo užmokesčiui, energijai, maisto žaliavoms išauga daugiau nei 60 proc., tai nieko keisto, jog auga ir industrijos pajamos, nes, augant savikainai, didėja ir paslaugos kaina.

Tačiau niekas neskaičiuoja mūsų pelningumo. O mes gerokai atsiliekam nuo priešpandeminių 2019-tųjų.

Todėl  reiktų įsiklausyti į industriją, kuri bene labiausiai nukentėjo tiek nuo Covid, tiek nuo infliacijos, tiek nuo nepaprastosios padėties, kuri beveik užmušė atvykstantį turizmą“.

Restoranų verslo įmonės mūsų šalies valdžiai dažnai rodo užsienio pavyzdžius.

Vyriausybė labai nenoriai ir net aukodama savo blaiviai mąstančius partiečius metams atidėjo PVM kėlimą. Bet juk dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintą PVM neterminuotai.

Kodėl tokiu atveju Lietuvos Vyriausybė negirdi argumentų apie iš šešėlio pasitraukusias įmones ir bendrai išaugusius surenkamus iš industrijos mokesčius?

„Vyriausybė ne tik nepadeda mums atsigauti, bet ir patys kerta šaką, ant kurios sėdi, - sako Gediminas Balnis. – Per pandemiją valdžia džiaugėsi, jog pramonė padėjo nenugrimzti ir išlaikė Lietuvą paviršiuje.

Bet Vyriausybė atsisako pastebėti, jog šiandienos krizė veikia atvirkščiai ir šalys, skatinančios turizmą, recesiją išgyvena lengviau nei tosios, kurios remiasi tik pramone.“

Restoranų pramonės atstovų nuomone, Vyriausybė turi investuoti į turizmą. Reikėtų  sugrąžinti Turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos ir pavesti jam atvykstamojo turizmo plėtros uždavinius.

Valstybė turėtų pateikinėti ne optimistinę, o realią statistiką ir ja matuoti turizmą prižiūrinčių institucijų efektyvumą,  investuoti į konferencijų centrą ir kitus turizmą skatinančius objektus, peržiūrėti savo santykius su avialinijomis ir skatinti skrydžius ne tik iš Lietuvos, bet ir į ją, ieškant galimybių stiprinti saugios šalies įvaizdžiui.

„Esame pasaulio kraštas, ir šiandien – juo labiau, nes, daugelio Vakarų šalių gyventojų įsivaizdavimu, iškart už to krašto vyksta karas, - sako Gediminas Balnis. – Turime blogesnes sąlygas nei amžinos saulės ir šiltos jūros šalys.

Todėl turime skatinti atvykstančius pas mus pinigų srautus. Kiek dar svarstysim, ar Sporto rūmų nevertėtų paversti šiuolaikiniu konferencijų centru?

Juk artėjantis NATO viršūnių susitikimas rodo, jog tokie renginiai tiesiogiai ir netiesiogiai atneša į šalį milijonus. Be to, konferencijos dažnai vyksta ne turistiniu laiku, taip prailgindamos turistinį sezoną“.

„Amber Food Grupė“ direktorius ir LVRA viceprezidentas svarsto, kiek dar Lietuva  ignoruos avialinijų svarbą šalies turizmui.

„Saviškes uždarėm, todėl dabar Vilnius ne tik tapo bene brangiausiai pasiekiama Europos sostine, bet ir nesyk esu girdėjęs iš investuotojų, kad jiems itin sunku pas mus atvažiuoti dėl nepalankių skrydžių grafikų,“ – samprotauja jis. –

Kiek dar į pasaulines konferencijas ar europinius susitikimus siųsim nieko nesprendžiančius ministerijų žmones?

Juk dažnai nuvykę į užsienį jie susitinka savarankiškus sprendimus priimančius departamentų vadovus, o kartais ir turizmo ministrus.

Mūsiškiams gi lieka tik džiaugtis, jog sutiko svarbų žmogų ir stengtis perduoti informaciją visur nebesuspėjantiems ir visų verslo sričių negalintiems išmanyti ministrams.“

Restoranų industrija neramiai dairosi į geopolitinę padėtį, oro prognozes ir Vyriausybės nutarimus.

Juk ši verslo sritis ypač jautri įvairiems faktoriams, todėl noras, jog mūsų pačių valdžia įsigilintų į specifines šios industrijos problemas, yra suprantamas.

Viešbučiai: Lietuva atsilieka nuo Europos vidurkio

„2023 metai yra ne augimo, o atsistatymo metai, – antrina Artūras Vainora, „Centrum“ viešbučių generalinis direktorius. – Šiemet turim nemažai didelių renginių, NATO viršūnių susitikimą, tačiau kyla įtampos dėl bendro turistų srauto.

Su tokiomis kainomis ir geopolitine situacija turime turėti aiškią turizmo strategiją, kuri atsižvelgdama į realijas, veiktų šalies turizmo industrijos naudai.“

Viešbučiai džiaugiasi užsipildymu didžiųjų renginių metu, tačiau tikisi, jog nereiks užsidaryti ateinant šaltajam metų laikotarpiui.

Juk rudenį ar žiemą neplanuojami nei „Rammstein“ koncertai, nei „Eurolygos“ finalai. O ir NATO renginys industrijos atstovams liks tik kaip trumpas vasaros atsiminimas. Be to, po Covid pandemijos pasikeitė ir pati industrija. Nebeliko ilgalaikių garantijų.

Žmonės vengia užsisakyti viešbučius iš anksto, nes nėra garantuoti, jog dėl įvairių priežasčių, galės atlikti savo kelionę. Išnyko ne tik išankstiniai užsakymai, bet ir grupiniai keliautojai. Todėl dabar ypač svarbu, vyriausybės ir verslo susiklausymas.

„Vyriausybė žengia žingsnį į priekį ir du atgal, – sako A.Vainora. – Verslas daro renginius kaip jiems geriau. O mes prašome, kad atsirastų kas nors, kas į viską žiūrėtų strategiškai.

Vokiečių metalistai, žinoma, pripildė Vilniaus barus, bet žiemą vykstančių konferencijų dalyviai išleidžia apie 3 kartus daugiau nei muzikos turistai. NATO viršūnių susitikimas mums visiems svarbus kaip saugumo garantas, leisiantis žmonėms patikėti, jog pas mus saugu, bet nors visi stebisi viešbučių kainomis, jis vyks tik kelias dienas, o pasiruošimo metu bus „ne skrydžio“ dienų, kai nei vienas turistas neįkels kojos į Lietuvą .

Be to, strategiškai neprižiūrint avialinijų bendrovių, mes esame ne tik sunkiai ir brangiai pasiekiami, bet ir prisipildom tik „low-cost“ turistais, kurie čia atskrenda „nes pigiau“, o ne gyvenimo švęst. Todėl 75 proc. Lietuvą aplankiusių žmonių, čia palieka daug mažiau pinigų nei paliktų strategiškai planuojant.“

Viešbučiai tikisi  jog valstybinės įmonės ir institucijos bus ne atskiri ūkiniai vienetai viešinantys tik savo pasiekimus ir neatsižvelgiantys į bendrą situaciją.

Juk koks skirtumas, jei  oro uostai praleidžia daugiau žmonių, jei dauguma skrendančių vyksta į Maljorką. Gaila, bet iš Maljorkos pas mus neatvyksta beveik niekas.

Kaip nėra svarbu ir „augantys“ turistų srautai, jei tai laikinai prieglobsčio ieškantys ir tikrai ne pramogauti atvykstantys ukrainiečiai.

„Mes pritariame mūsų valdžios ir žmonių apsisprendimui dėl karo Ukrainoje, – sako Artūras Vainora. – Bet mes norėtume, jog kažkam rūpėtų ilgam išnykusius turistus iš karo kelią pasirinkusių šalių pakeisti atvykstančiais iš kitų šalių. O tam reikia politinės valios ir strateginio svetingumo industrijos matymo.“

Automobilių nuoma: konkurencija mažėja, kainos kyla

Nors viešbučiai ir restoranai yra akivaizdžiausi atvykstamojo turizmo naudos gavėjai, tačiau laimi ir kitos industrijos: suvenyrų gamintojai ir šalies vidaus transporto įmonės, muziejai ir pramogų tiekėjai, paslaugų industrija, studentai ir visi tie, kurie stengiasi užsidirbti iš sezoniškai išaugusio žmonių srauto.

„Covid laikotarpis buvo nedėkingas automobilius nuomojančioms įmonėms visame pasaulyje, -  pasakoja Mantas Narkevičius, UAB „Autolux“, „Hertz“ atstovo Baltijos šalims direktorius. – Kai kurie bankrutavo. Kai kam teko išsiparduoti.

O kai kas, kaip ir mes, perkvalifikavo savo veiklą ir ne tik išgyveno, bet ir sustiprėjo. Tačiau iš tokių drastiškų pokyčių niekada neišlošia vartotojas. Konkurencija mažėja, kainos kyla, paslauga darosi mažiau patraukli, o tuo pačiu mažėja ir norinčių ja pasinaudoti turistų.“

Pandemijos laikotarpis buvo sunkus, bet geopolitinės problemos ir dėl jų paskelbta nepaprastoji padėtis gali dar labiau sukomplikuoti padėtį.

NATO viršūnių susitikimas turėtų paliudyti Lietuvos saugumą pasauliui, bet reikalingos ir palydimosios priemonės.

„Nesame pliažų ir klasikinių muziejų šalis, – sako Mantas Narkevičius. – Todėl turime ieškoti savo patrauklių pusių. NATO viršūnių suvažiavimas rodo, jog kai norime, galime būti pasiruošę daryti pasaulinio lygio priėmimus ir konferencijas.

Verslas irgi parodė savo galimybes ir šiemet suorganizavo tokius muzikinius ir sporto renginius, kokių iki šiol pas mus nelabai ir buvo.

Visų šių projektų sėkmė rodo, jog sistemingai ir sąmoningai tvarkantis galime tapti informacijos centru, kuriame visus metus vyksta aukščiausio lygio konferencijos ir suvažiavimai.

Verslas tam jau pasiruošęs, bet tam reikia kryptingo ilgalaikio planavimo ir strateginės valstybės pagalbos.“

M.Narkevičius akcentuoja valstybės institucijų darbą su avialinijomis ir derybas dėl verslui ir turizmui patogesnių grafikų, kurie leistų pas mus atkeliauti ir iš tolimesnių šalių.

Renginių, kurie trauktų smalsuolius iš viso pasaulio ir konferencijų, kurios įtrauktų mus ne tik į turistų, bet ir į verslo žemėlapius, organizavimas.

Ir svarbiausia - dalyvavimas turistinėse mugėse ir nuolatinis, atsikartojantis, o ne epizodinis šalies reklamavimas, įtikinant pavienius turistus ir kelionių organizatorius, kad Lietuva ne tik graži, bet ir saugi bei įdomi šalis.

Tokius prašymus šalies vadovams išsako tiek svetingumo industrija, tiek kitos su turizmu susijusio verslo sritys.