Suomiško verslo vadovas – apie lietuvių mitybos įpročius ir maisto pramonę: jau netrukus šalį pasieks dideli pokyčiai
(1)Dėl to keičiasi parduotuvės, jose dažnai nebelieka šviežios mėsos ir žuvų skyrių, mažėja parduotuvių plotai, prekyba tampa vis labiau automatizuota.
Vis dėlto į sveiką mitybą orientuotų lietuvių mitybos įpročiai skiriasi nuo skandinavų: mes visai nesižavime išmaniomis sulčiaspaudėmis ir kur kas dažniau renkamės šiltą maistą.
Jau dvidešimtmetį maisto pramonei ir prekybos vietoms nerūdijančio plieno baldus ir įrangą gaminančios suomių kapitalo įmonės „Dayton“ vadovas Gediminas Grudzinskas pastebi pokyčius prekybos vietose – šiuo metu sparčiai vystosi dvi koncepcijos: „Convenience store“ (būtiniausių prekių parduotuvės) ir „Grab & Go“ („čiupk ir eik“).
„Lietuvoje daugėja nedidelių būtiniausių prekių parduotuvių, kuriose pirkėjas gali įsigyti jau paruoštų, pusryčių, pietų ar vakarienės stalui tinkančių gaminių, užkandžių: mėsainių, sumuštinių, salotų, desertų.
Tokiose parduotuvėse paprastai būna vienas darbuotojas, veikia savitarnos kasos. Didžiuosiuose šalies miestuose jau yra parduotuvių, kuriose apskritai nėra darbuotojų“, – sakė jis.
Tokias tendencijas G. Grudzinskas pastebi dėl išaugusios šaldomųjų stalų, skirtų sumuštiniams ir picoms gaminti, bei šildomųjų vitrinų, skirtų iš anksto paruoštam ir supakuotam maistui laikyti, paklausos.
„Grab & Go“ koncepcija populiari ne tik prekybos centruose, bet ir degalinėse. Užsienyje populiarios net ir tokios degalinių tinklo parduotuvės, kuriose nėra galimybės įsipilti degalų, bet siūloma nusipirkti sumuštinių: į jas žmonės užsuka pailsėti, užkąsti, atsigerti kavos.
„Buvo bandymų tokių atidaryti ir Lietuvoje, bet kol kas – nesėkmingų. Manau, kad „Grab & Go“ koncepcijos populiarumas dar labiau išaugs kartu su populiarėjančiais elektriniais automobiliais.
Mat elektromobilius aprūpinti energija užtrunka kur kas ilgiau, nei įsipilti degalų, dėl to vairuotojai turi daugiau laiko apsipirkti ar pavalgyti, kol automobilis kraunamas“, – pasakojo G. Grudzinskas.
Lietuviai nori šilto maisto
Vilniuje veikiančioje „Dayton“ gamykloje gaminami profesionalūs nerūdijančiojo plieno virtuvės baldai, šaldomosios ir šildomosios vitrinos bei kiti įrenginiai, kurie eksportuojami į Skandinavijos regiono ir kitas valstybes.
G. Grudzinskas pastebi, kad skirtingų šalių gyventojų poreikiai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijos gyventojai itin mėgsta šviežiai spaustas sultis, salotas. Tai patvirtina skandinavų prekybininkų pamėgti įrenginiai.
„Skandinavijoje itin populiarūs savitarniniai vaisių, tokių kaip ananasų, pjaustymo aparatai, savitarninės sulčiaspaudės, skirtos šviežioms granatų, apelsinų, greipfrutų sultims spausti, salotų barai, pritaikyti šviežioms daržovėms laikyti.
Mūsų kolegos suomiai nesupranta, kodėl minėti įrenginiai taip sunkiai prigyja Lietuvos rinkoje – juk lietuviai taip pat aktyviai propaguoja sveiką mitybą“, – pasakojo įmonės vadovas.
G. Grudzinskas teigė, kad lietuviai, kitaip nei skandinavai ar kitų šalių gyventojai, labai mėgsta šiltą maistą. „Išvykęs svetur pastebiu, kad Skandinavijos gyventojai noriai valgo šaltą maistą: užkandžius, salotas. Lietuviai yra kitokie – jiems reikia šiltų patiekalų.
Tai rodo ir įrenginių paklausa: Lietuvos rinkoje didelio susidomėjimo sulaukia greito pašildymo krosnelės, kurios Suomijoje visiškai nepaklausios“, – aiškino jis.
Specialistas išskyrė, kad Lietuvos gyventojams itin svarbi estetika. „Užtenka palyginti kurio nors Europoje esančio ir lietuviško prekybos centro interjerus.
Pirmieji neretu atveju labiau panašūs į sandėlius, o Lietuvoje esantys – modernūs, maisto produktus siūlantys įsigyti iš ryškiai apšviestų, stilingų vitrinų, kurios neretai pasižymi ypatingais privalumais.
Vienas jų – didžiuosiuose prekybos centruose esančios šviežių žuvų vitrinos su garais. Šie garai nėra skirti klientui pritraukti, jie drėkina žuvis, neleidžia taip greitai ištirpti ledui“, – sakė G. Grudzinskas.
Išmanesni ir įrenginiai, ir jų priežiūra
Pasak G. Grudzinsko, per pastaruosius penkerius metus maistui ruošti naudojama įranga tapo kur kas našesnė. Pavyzdžiui, rinkoje populiarėja sušių gaminimo ir pjaustymo aparatai, į kuriuos darbuotojui tereikia įdėti ingredientus – aparatas pats susuka idealų sušį ir supjausto jį vienodo dydžio gabaliukais.
Pasitelkiant robotus galima pagaminti iki pusantro tūkstančio sušių per valandą. Užsienyje jau veikia sušių restoranai, kuriuose darbuojasi tik po vieną žmogų.
Be to, atsiranda vis daugiau įrenginių, kurie išsivalo automatiškai. Modernesnė tapo ir įrenginių priežiūra – prie įrenginių jau dažnai galima prisijungti ir gedimo ieškoti nuotoliniu būdu.
Rašyti komentarą