Sumos - įspūdingos, tačiau opoziciją jos ne džiugina, o varo į neviltį

(6)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Lietuvos vardu pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva" plano finansavimo iki 2026 m. pabaigos.

Archyvų nuotr.

Šio susitarimo pagrindu prieš savaitę Lietuva jau gavo avansinį mokėjimą - 289 mln. eurų.

Sumos - įspūdingos, tačiau opoziciją jos ne džiugina, o varo į neviltį.

Jos teigimu, valdantieji pinigus ne tik išplaus, bet jų dėka dar labiau sužlugdys Lietuvą, o ypač - jos provinciją.

Abstrakti programa

„Šiuo susitarimo pasirašymu užbaigiamas „Naujos kartos Lietuva" plano rengimo etapas ir prasideda jo įgyvendinimas.

Europoje planas įvertintas puikiai, dabar turėsime pasirengti jo realizavimui ir imtis būtinų reformų.

Esu įsitikinusi, jog planas ženkliai prisidės prie reikalingų pokyčių aukštos pridėtinės vertės spartesniame kūrime, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikime", - pranešime giriasi G. Skaistė, pasak kurios, kiekvienas „Naujos kartos Lietuva" plano įlietas euras esą atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą.

Šio susitarimo pagrindu Lietuva gavo 13 proc. „Naujos kartos Lietuva" planui numatytų 2,225 mlrd. eurų avansinį mokėjimą - 289 mln. eurų.

Nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius - tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Kas gi tai per programa? Tai - beveik 400 p. apimties Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame abstrakčiai kalbama, jog plane numatytos reformos ir investicijos sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities sukrėtimams.

Plane daugiau nei du mlrd. eurų paskirstyti septyniems pagrindiniams prioritetams: viešojo sektoriaus efektyvumas - 67 mln. eurų, inovacijos ir mokslas - 200 mln. eurų, žalioji pertvarka - 823 mln. eurų, darbo rinka ir socialinė įtrauktis - 111 mln. eurų, sveikata - 267 mln. eurų, švietimas- 311 mln. eurų, skaitmeninimas - 445 mln. eurų.

Abejotini planai

Kad būtų aiškiau, ką ketiname nuveikti, verta pažymėti, jog šiemet valstybės biudžete jau numatyti 149 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva" plano projektams įgyvendinti.

Šie pinigai bus leidžiami trims dalykams - skaitmeninių inovacijų plėtrai, prieštaringai vertinamos Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimo pradžiai ir dar labiau prieštaringai vertinamoms investicijoms 200 MW energijos kaupimo įrenginių įrengimui.

Kaip „Vakaro žinios" jau rašė, Seimas pavasarį pritarė Vyriausybės idėjai, jog valstybė turi nusipirkti 4 akumuliatorius (po 50 MW) už bendrą 100 mln. eurų sumą.

Šie esą reikalingi, kad juos būtų galima „paleisti" avarijos ar Rusijos puolimo atveju ir elektros tiekimas būtų tęsiamas be pertrūkio.

Tą patį užtikrintų ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau ją „paleisti" užtruktų keliolika minučių.

Kritikuoja net savi

Minėtą planą Vyriausybė balandžio pabaigoje pristatė Seimui ir sulaukė audringos reakcijos. Ir, beje, ne vien iš opozicijos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Lietuvos vardu pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva" plano finansavimo iki 2026 m. pabaigos.

Šio susitarimo pagrindu prieš savaitę Lietuva jau gavo avansinį mokėjimą - 289 mln. eurų.

Sumos - įspūdingos, tačiau opoziciją jos ne džiugina, o varo į neviltį. Jos teigimu, valdantieji pinigus ne tik išplaus, bet jų dėka dar labiau sužlugdys Lietuvą, o ypač - jos provinciją.

Pinigai - tik gudresniems

Tačiau labiausiai planą peikia opozicija. Seimo socialdemokratė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė „Vakaro žinioms" sakė, kad didžiausia problema - planas buvo ruošiamas kone slapta, itin skubiai.

„Ir jis buvo nukreiptas į konservatorių rinkimų programos įgyvendinimą.

Kitaip tariant, konservatorių programa bus įgyvendinama Lietuvai skirtomis ES lėšomis, kurios turėjo būti nukreipiamos tam, jog būtų kovojama su pandemijos pasekmėmis: kad atsigautų ekonomika, kad darytume struktūrines reformas, kurių reikalingumą mato ne tik konservatoriai.

O jie mato savotiškai. Štai ta pati jau pagarsėjusi Tūkstantmečio mokyklų programa tik dar labiau sumažins lygias galimybes visiems gauti vienodai kokybiškas švietimo paslaugas.

Tas pats su sveikatos apsaugos sistema: kuriami klasteriai, kurie vargu ar užtikrins didesnį paslaugų prieinamumą, nes pinigai turi būti prieinami visai Lietuvai, o ne tik gudresniems.

O svarbiausia - ar bus kontrolė, kaip pinigai išleidžiami", - akcentavo R.Budbergytė.

Komentuoja Seimo „valstietis", Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius ĄŽUOLAS:

Archyvų nuotr.

Yra rusiškas posakis, kurį išvertus į lietuvių kalbą jis skambėtų maždaug taip: „griauti - ne statyti, proto nereikia".

Ką gi padarė dabartiniai valdantieji?

Užuot pakoregavę mūsų parengtą DNR planą, kuriame buvo numatyta jau šiemet į mūsų ekonomiką įlieti per 900 mln. ir dokumentą daug anksčiau nusiuntę Europai (tokiu atveju jau būtume ir avansą gavę, ir įlieję jį į ekonomiką), jie viską iš principo sužlugdė ir šiems metams tepaliko 150 mln. eurų.

Vadinasi, dabar, kai ekonomikai pinigų reikia labiausiai, ji neteks apie 800 mln. eurų.

Vien dėl valdžios aplaidumo ir visko griovimo.

Kas dar yra skandalinga ir liūdna? DNR plane buvo suplanuotas infekcinių ligų klasteris. Dabartiniai valdantieji klasterio kūrimą nukėlė 4-5 metams.

Vadinasi, mums nei ligoninių, nei infekcinių skyrių nereikia, nors dėl jų trūkumo uždarinėjome visą šalį.

Kita vertus, žada skirti apie 800 mln. eurų ligoninių pertvarkai.

Tačiau juk tai ne pertvarka, o uždarymas, kai iš mažųjų ligoninių paslaugos bus atimamos.

Man tai primena ankstesnės konservatorių Vyriausybės sprendimą mokėti ūkininkams pinigus už tai, kad jie neūkininkautų.

Tą patį darys su ligoninėmis - duos joms pinigų, kad paslaugų nebeteiktų.

Tą patį daro su švietimu - su savo Tūkstantmečio mokyklų programa. Ir čia bus einama mokyklų uždarinėjimo keliu.

Panevėžio rajono atstovai pasakė, kad keliamus reikalavimus įvykdys, tik kai iš 8 mokyklų paliks vieną.

Tik tada pasieks reikalavimą turėti po dvi paralelines klases.

Žiūrint į visa tai akivaizdu, kad planas reikalingas tik pinigams plauti.

Puikiausias pavyzdys - 100 mln. eurų akumuliatoriams, ką Dainius Kreivys puikiai prasuko.

Pirksime akumuliatorius, nors turime Kruonį, Elektrėnus. Tai - Lietuvos griovimo planas.

Finansų ministrės Seime klausiau, kodėl programoje priemonių įgyvendinimo datos numatytos 2023, 2025, 2026 m. ir panašiai.

Kitaip tariant, kelerius metus miegosime ir tik kadencijos pabaigoje pradėsime kažką veikti?

Toks neveikimas yra nusikalstamas, nes pinigai neliejami į ekonomiką, kai to labiausiai reikia.

Be to, nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius.

Reiškia, jokių pinigų negausime, nes kokius rodiklius įgyvendinsime, jei dauguma priemonių bus pradėtos gerokai vėliau?

Mūsų buvusi „valstiečių" Vyriausybė už tai, kad pavyzdingai naudojo ES lėšas, iš jos netgi papildomai gavo 500 mln. eurų.

Dabartinė Vyriausybė nesistengia lėšų panaudoti greitai ir pavyzdingai ir netgi meluoja, kad ES ją giria.

Jos planas ekspertų įvardintas kaip neskaidriausias tarp ES šalių.

Kita vertus, tokie konservatorių veiksmai nebestebina.

Štai jie prastūmė idėją statyti fizinę sieną su Baltarusija, net neįvardinant jos kainos.

Įdomiausia, kad ją statys energetikos įmonių grupė EPSO-G,

kuri su tuo visiškai nesusijusi.

Susijusi nebent tuo, kad vienai grupės įmonių - „Litgrid"- vadovauja konservatorių žmogus Rokas Masiulis.

O jis nuo „Independence" laikų žino, kaip turi būti „įsisavinami" pinigai.

Atrodo, konservatoriai specialiai sukūrė migrantų krizę, kad būtų galima plauti pinigus per sienos statybą ir kitus dalykus.

Juk kai vidaus reikalų ministrė leido tarnyboms dirbti savo darbą, nelegalai nepapuola pas mus.

Tai kodėl tas nebuvo daroma nuo pirmos dienos? Tam, kad paskui būtų galima pagrįsti pinigų plovimą.

Archyvų nuotr.

Gintarė Skaistė. Arūno Bernacko koliažas

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder