Sudėtingas programas Klaipėdos IT įmonėms kuria ir gimnazistai

IT specialistų poreikiui vis augant, uostamiesčio įmonių akys krypsta į gimnazijas. Technologijų apsuptyje augantys vaikai gana anksti išmoksta programuoti. Jie geba sukurti ne tik žaidimus, bet ir plačiai pritaikomus kompleksinius sprendimus įmonėms.

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID" inicijuoto ir kuruoto gimnazistų profesinio orientavimo projekto metu Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija bendradarbiavo su dviem uostamiesčio IT įmonėmis - „Omega 365 Lithuania" ir „Creative Partner". Padedami bendrovių profesionalų, gimnazistai sukūrė dvi naudingas programas - įrašus nutolusiuose ekranuose valdančią platformą ir valgyklos apskaitos sistemą, supaprastinančią ir pagreitinančią jos darbą.

Abiejų įmonių vadovai itin patenkinti projekto rezultatais ir džiaugiasi supratę, kad talentų galima ieškoti jau mokyklos suole.

Praktikos metu išmoko naujų programavimo kalbų

Vasarį Ąžuolyno gimnazijos mokinys Tautvydas Kuklys iš „Creative Partner" gavo pasiūlymą atlikti praktinę užduotį - sukurti platformą, kuri galėtų valdyti įrašus nutolusiuose ekranuose.

„Šie įrašai būtų naudojami mokyklos renginių bei švenčių pristatymui. Svetainė būtų naudojama renginių organizavimui ir atnaujinimui, o platforma būtų prijungta prie vieno iš mokyklos televizorių, kur šie įrašai būtų nuolat demonstruojami mokyklos bendruomenei," - pasakojo T. Kuklys.

Projektas, jo manymu, tikrai pasisekė - vaikinas sukūrė veikiančią platformą, pristatė ją bendraklasiams ir, kaip pabrėžė pats, su užduotimi dar neatsisveikina ir toliau tobulins platformą. „Creative Partner" ir „Sąskaita123" įkūrėjas ir vadovas Darius Šoparas pritarė T. Kukliui - projektas išties vykęs, o įmonę maloniai nustebino, kad nuotolinę ekranų valdymo sistemą moksleivis sukūrė savarankiškai.

T. Kuklio sukurta programa gali būti pritaikoma, pavyzdžiui, kino teatrų afišų nuotoliniam valdymui.

„Iš savo kompiuterio per nutolusį serverį visi įrenginiai susijungia į vieną sistemą ir tu gali valdyti tam tikrą turinį, pavyzdžiui, kino teatro, teatro repertuarą," - sakė D. Šoparas.

Jis džiaugėsi, kad su įmone dirbti pradėjęs moksleivis yra pažengęs, gabus, protingas ir motyvuotas.

„Jo nereikėjo stumti, raginti, jis pats ėmėsi užduoties, savarankiškai ją padarė. Mes turėjome jam duoti tik technologinius atsakymus, kaip geriau daryti, kokias priemones rinktis, patarti, ko nedaryti. Bet jis sugebėjo atlikti viską savarankiškai," - prisiminė D. Šoparas.

T. Kuklys pasakojo, kad pradžia nebuvo lengva. Su programavimu vaikinas daugiausia buvo susidūręs tik spręsdamas teorines olimpiadų užduotis.

„Iš pradžių teko išmokti kelias naujas programavimo kalbas. Šios kalbos buvo visiškai man nežinomos, todėl pirmomis dienomis buvo sunkoka, nes buvau šiek tiek pasimetęs, nežinojau nuo ko pradėti," - pasakojo T. Kuklys.

Bendrovė skyrė jam mentorių, kuris, vaikino teigimu, labai padėjo, ir darbas toliau vyko gana sklandžiai.

Ilgą laiką „Creative Partner" daugiau dėmesio skyrė bendradarbiavimui su studentais, nes manė, kad moksleiviai yra per jauni tokioms užduotims.

„Tai vienas pirmųjų rimtų projektų, kurį įgyvendino moksleivis. Nerealu," - sakė D. Šoparas.

Jis pabrėžė, kad programuoti ir kurti sudėtingas programas jaunuoliai gali jau mokykloje. Tai rodo, kad IT specialistai jaunėja, todėl dairytis talentų galima ne tik absolventų gretose, bet ir mokyklos suole.

„Nors dar nesu baigęs gimnazijos, tačiau jau dabar esu pasiryžęs atlikti praktiką šioje ar panašioje įmonėje. Projekto metu supratau, jog šioje srityje dar daug ko nežinau, tačiau tai nebuvo visai sunku: man tai pasirodė smagu, norėčiau ir toliau kurti panašius projektus, o ateityje gal ir tapti šios srities specialistu," - atviravo T. Kuklys.

Sistemą sukūrė mažiau nei per mėnesį

Keturi Ąžuolyno gimnazijos mokiniai gavo IT įmonės „Omega 365 Lithuania" užduotį - sukurti valgyklai sistemą, kuri leistų greitai ir lengvai nustatyti, ar atėjęs lankytojas yra įmonės darbuotojas, ar jis neviršija maksimalaus dienos limito, skirto darbuotojo maitinimui. 

„Kiekvieną dieną įmonės darbuotojai eina valgyti į konkrečią maitinimo įstaigą, nes įmonė dalinai apmoka maitinimą. Problema ta, kad visi darbuotojų apsilankymai valgykloje būdavo fiksuojami popieriniame registre, o tai sukeldavo praktinių nepatogumų tiek pačiai maitinimo įstaigai, tiek įmonei. Pavyzdžiui, maitinimo įstaigai būdavo sudėtinga nustatyti, ar atėjęs lankytojas iš tikrųjų yra „Omegos 365" darbuotojas," – pasakojo prie programos kūrimo prisidėję Juozas Skarbalius ir Benas Kučinskas.

Mokiniai sukūrė atskiras vartotojo sąsajas „Omegos 365" administratoriams bei maitinimo įstaigai, kad jos realiu laiku galėtų sekti visus užsakymus, pridėti ar panaikinti darbuotojus, nustatyti dienos limitus.

„Tai palengvina sąskaitų faktūrų išrašymo procesą, didina skaidrumą tarp užsakovo ir tiekėjo, nes jie mato tą pačią informaciją. Visa tai lėmė, kad lankytojai maitinimo įstaigoje yra aptarnaujami greičiau, nes valgyklos personalui nebereikia nuolat pildyti popierinio registro, užtenka tik pažiūrėti į planšetinio kompiuterio ekraną," - pasakojo gimnazistai.

Įmonės vadovas Vadim Narožnij neslėpė, kad darbo su gimnazistais pradžia nebuvo itin sklandi. Pradžioje jie, kaip ir kiti įmonės praktikantai, turėjo susipažinti su dideliais kiekiais mokomosios medžiagos. O tai, mano V. Narožnij, gerokai demotyvavo jaunus žmones. 

„Jie taip ir nebaigė mokomosios medžiagos ir perėjo prie praktinės užduoties. Galbūt tai yra teisingas mokymosi būdas. Mums visiems reikėtų apie tai pagalvoti. Kai medžiagą „grauži" ir pats nesupranti, kam to reikia, tai ir neturi motyvacijos. O iššūkiai jaunimui patinka," - kalbėjo V. Narožnij.

Su moksleiviais jis susitikdavo kiekvieną savaitę – gimnazistai kaskart turėjo pristatyti, ką nuveikė, kaip ištaisė klaidas, išklausyti naujas pastabas. Kiekvieną savaitę už ataskaitos pateikimą būdavo atsakingas vis naujas gimnazistas. Atsakomybės priskyrimas, V. Narožnij teigimu, dar labiau paspartino procesą.

„Tada darbas pagreitėjo dar dvigubai, nes atsirado struktūra, asmeninė atsakomybė. Jie greitai pasiskirstė darbais, o tai lėmė darbo efektyvumą. Galų gale suplanavome ir paleidimo datą," - kalbėjo įmonės vadovas.

J. Skarbalius ir B. Kučinskas darbo procesą vadino ypatingu. „Visą darbą skaidėme į mažesnes dalis, darbus pasiskirstėme tarpusavyje, užsibrėždavome konkrečius užduočių atlikimo laikus, praktiškai kiekvieną dieną aptardavome, kas pasisekė, o ką reikėtų tobulinti.

Be to, tai buvo projektas, kurio metu teko kreipti nemažą dėmesį duomenų saugumui, duomenų normalizavimui, nes žinojome, kad jis bus ne popierinis, o realiai pritaikytas sprendimas. Sistemą sukūrėme ir paleidome mažiau nei per mėnesį dėl savo komandos organizuotumo ir darbų pasiskirstymo," - kalbėjo vaikinai.

Jie džiaugiasi, kad sukurtas produktas jau yra naudojamas, ir dėkoja įmonės specialistams už itin vertingas konsultacijas.

„Mokslas dėl mokslo nėra teisinga. Galbūt žmogų reikėtų vertinti iš praktinių pasiekimų," - pridūrė V. Narožnij.

Gimnazistų mokytoja: praktika - geriausias būdas mokytis

„Ąžuolyno" gimnazijos IT mokytoja Vaidilutė Žukauskienė tikina, kad praktinės užduotys jaunuoliams yra priimtiniausias būdas mokytis – dauguma mokinių mėgsta iššūkius.

„Būtent per praktiką jie išmoksta daug daugiau negu teorinėse paskaitose ar pamokose. Atlikdami praktines užduotis mokiniai pamato, ko dar nemoka. Siekis sukurti užsibrėžtą produktą juos skatina žingsnis po žingsnio eiti pirmyn, tobulėti. Mūsų gimnazijoje mokiniai, kurie mokosi programavimo, rengia kūrybinius darbus, savarankiškai pasirinkdami temą ir sugalvodami sau užduotį.

Dažniausiai mokiniai renkasi kurti žaidimą, svetainę arba programėlę. Kai įmonė imasi vadovauti, temų spektras prasiplečia, darbai pakyla į aukštesnį lygį," – pasakojo mokytoja.

V. Žukauskienė itin džiaugėsi savo mokinių vykdytais projektais. Ji viliasi, kad bendradarbiavimas su įmonėmis nenutrūks ir į jį bus įtraukta dar daugiau mokinių.

Jos mokinys Tautvydas Kuklys tvirtino projekto metu supratęs, kad svarbiausia programuotojui yra ne talentas, o užsispyrimas ir noras dirbti: „Supratau, jog programavimui daugiausia reikia ne talento, o darbo, noro bei užsispyrimo."

Vis tik V. Žukauskienė įsitikinusi, kad ne kiekvieną mokinį literatūros mokytoja gali paversti poetu, o programavimo mokytoja – užauginti talentingu programuotoju.

„Geru programuotoju, matyt, gimstama. Ąžuolyno gimnazijoje turime labai daug gabių ir žingeidžių vaikų. Įmonėms gal tai buvo nuostaba, kad mokiniai viršijo jų lūkesčius, bet mums čia nieko nuostabaus, nes kiekvienais metais mūsų mokiniai parengia kūrybinių projektų, kurie priverčia žavėtis vertinimo komisiją, sudarytą iš profesionalių programuotojų," – sakė V. Žukauskienė.

Mokytoja atviravo, kad prie abiejų projektų dirbę mokiniai buvo labai įsitraukę, dirbo neskaičiuodami valandų. Mokytoja pabrėžė, kad programavimą reikia rinktis tiems, kurie ne tik svajoja apie didesnį darbo užmokestį, bet kam šis darbas yra išties įdomus.

„Jauni žmonės dažniausiai renkasi ne tą darbą, kuris gerai apmokamas, bet tą, kur jie gali save realizuoti, kur jie gerai jaučiasi," - sakė V. Žukauskienė.