Su Lenkija kelių kokybe nebesilyginame – mūsų katastrofiški keliai sparčiai degraduoja: kodėl nusiritome į tokį lygį?

„Tai jau ne įvaizdžio, o saugumo klausimas“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenka.

Pastaruosius dešimt metų keliams Lietuvoje skiriama tik apie 60 proc. surenkamo degalų akcizo, o bendras finansavimas, neatsižvelgiant į infliaciją, nedidėja kelerius metus ir tokios politikos rezultatas – Lietuvos keliai sparčiai degraduoja.

Keliams daugiau pinigų skirti nenumatoma ir kitąmet, todėl valstybė pajėgs baigti tik šių metų sutarčių vykdymą ir nepradės jokių naujų kelių remontų ir projektų.

„Jeigu norime sustabdyti degradaciją, turime didinti finansavimą ir tam skirti didžiąją dalį surenkamo degalų akcizo“, – sako Š. Frolenka.

Lietuva, anksčiau garsėjusi puikiais keliais, dabar smarkiai atsilieka nuo Lenkijos, kuri gali pasigirti puikia kelių infrastruktūra ir kokybe.

Lietuvos atsilikimą ir mūsų politikų požiūrį į kokybiškų automobilių kelių reikšmę valstybei ir gyventojų saugumui gerai iliustruoja faktas, kad valstybinės reikšmės keliams santykinai skiriame maždaug 15 kartų mažesnį finansavimą negu mūsų pietų kaimynė.

Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad valstybinės reikšmės keliams, tiltams ir kitai kelių infrastruktūrai statyti, remontuoti ir prižiūrėti lėšų poreikis yra didžiulis, o nepakankamas kelių infrastruktūros finansavimas – įsisenėjusi, daugelį metų stebima tendencija.

Kad padėtis pasikeistų, ministerijos nuomone, reikia arba keisti esamą kelių finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus. Tačiau tam būtina politinė Seimo valia.

Blogiems keliams pinigų nėra

Š. Frolenka skaičiuoja, kad keliams skiriamo finansavimo neužtenka net palaikyti esamą tragišką kelių būklę, o apie jų kokybės gerinimą iš valstybės skiriamų trupinių esą net neverta kalbėti.

Kad kelių kokybė pagerėtų, „Lietuvos kelių“ vadovo nuomone, jiems reikėtų skirti ne 540 mln. per metus kaip dabar, o bent 220 mln. eurų daugiau.

Š. Frolenka paaiškino, kad apskaičiuoti šią sumą nesunku.

„Žinome, kokie yra įsipareigojimai šiuo metu. Žinome, koks šiuo metu yra reguliavimas. Ir suprantame paprastą dalyką: jeigu lieka 540 milijonų, tai trečdalis tos sumos privalo būti skiriama savivaldybėms“, – Alfa.lt sakė Š. Frolenka.

Jis skaičiuoja, kad iš šalies keliams skiriamų 540 mln. eurų savivaldybėms reikės skirti 180 mln. eurų, 110 mln. eurų – AB „Kelių priežiūra“ rūpintis kelių priežiūra žiemą ir vasarą. Taigi, Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžetas, kuriuo ji galės disponuoti, yra maždaug 250 mln. eurų.

„Taip pat žinome, kad kitais metais reikia baigti „Via Balticą“. Jos paskutinio ruožo biudžetas (tikslios sumos nežinome, nes konkursas dar paskelbtas) yra apie 200 mln. eurų. Jeigu tuos 200 mln. eurų skiriame „Via Balticai“, vadinasi, visiems darbams keliuose kitais metais lieka 50 mln. eurų. Maža to. Jeigu yra sprendimas paskelbti kelio Vilnius–Molėtai konkursą, kurios sąmata bus apie 45–50 mln. eurų. Vadinasi, kitais metais niekam daugiau pinigų nėra. Jokiam darbui Lietuvos keliuose“, – įspėjo Š. Frolenka.

„Lietuvos kelių“ vadovo teigimu, būtinų darbų yra begalė, vien kritinės būklės tiltams skubiai remontuoti reikia 50 mln. eurų.

„Turime kelius, kurie yra tragiškos būklės. Jeigu norime kažką daryti, tai tie papildomi 220 mln. eurų ir yra tie pinigai, kurie, mūsų supratimu, yra pats mažiausias privalomas finansavimas“, – teigė Š. Frolenka.

Keliai Lietuvoje pasibaisėtini

Asociacijos vadovas tvirtina, kad 40 proc. Lietuvos kelių nebeatitinka elementarių reikalavimų, o katastrofiškos būklės kelių yra beveik kiekvienoje savivaldybėje. Ir tai esą patvirtina oficialūs duomenys – Lietuvos automobilių kelių direkcijos kiekvienais metais atliekamas vertinimas.

„Visi keliai, automagistralės, vietiniai, rajoniniai keliai, suskirstyti į kategorijas, jiems nustatytas tam tikras lygis, ir 40 proc. to tinklo neatitinka jam keliamų reikalavimų. Tai yra faktas“, – tikino Š. Frolenka.

Alfa.lt patikslino: ar Lietuvos kelius tikrai galima neperdedant vadinti katastrofiškais?

„Jūs turbūt irgi važinėjate po Lietuvą kaip daugelis mūsų. Autostradai turbūt keliame aukščiausius reikalavimus, bet važiuodami autostrada matome ruožus, kuriuose jau nebėra saugu, kai oro sąlygos šiek tiek pasikeičia ir neidealios. Lygiai taip pat turime regioninių kelių, kurie neremontuoti dešimtmečius – jokio einamojo remonto. Jie nėra saugūs“, – teigė Š. Frolenka.

Todėl esą tiesiog būtina papildomai skirti 220 mln. eurų, kad galėtume spręsti tiltų, kurų yra maždaug 70, kritinę būklę.

„Per vienus metus mes tiek tiltų nesutvarkysime, tai neįmanoma. Bet norint kiekvienais metais tvarkyti tiltus, reikia pinigų. Bent 50 mln. eurų per metus, mažiausiai, verkiant būtina suma. Tam, kad per metus bent 1–2 proc. sumažintume 40 proc. blogų kelių, reikia į asfaltuotus kelius įdėti bent 150 mln. eurų per metus“, – skaičiavo Š. Frolenka.

Jis paaiškino, kad Lietuvos kelių tinklas, kurį sudaro 22 tūkst. kilometrų, „neguli muziejuje po stiklu“, todėl kasmet dėvisi. „Jeigu nieko nedarome, nė trupučio neremontuojame, nė kiek neinvestuojame, keliai degraduoja. Jeigu norime ne tik kompensuoti natūralų nusidėvėjimą, bet ir pagerinti esamą būklę, reikia nebe 220 mln. eurų, bet gerokai daugiau“, – svarstė Š. Frolenka.

Skiriamo akcizo nepakanka

Šiuo metu keliams skiriama 62 proc. surenkamo degalų akcizo. Asociacija „Lietuvos keliai“ tvirtina, kad kol ši dalis nedidės iki 80 proc., bendra kelių būklė negerės.

„Vertinkime istoriškai. Pastaruosius dešimt metų keliams skiriame apie 60 proc. degalų akcizo ir turime rezultatą – keliai degraduoja. Jeigu norime sustabdyti degradaciją, turime didinti finansavimą. Mūsų siūlymas labai paprastas. Visi pinigai, kuriuos valstybė kitais metais gaus iš vinječių, t. y. visi iš sunkiasvorio transporto surinkti pinigai, turi atitekti keliams. Tai yra apie 100 mln. eurų“, – skaičiavo Š. Frolenka.

Šiuo metu tikslių duomenų nėra, bet preziumuojama, kad Vyriausybė 2024 m. planuoja surinkti apie 950 mln. eurų pajamų iš automobilių degalų akcizo. 80 proc. šios sumos sudarytų 760 mln. eurų.

„Mes siūlome artimiausiu laikotarpiu, kai turime kritinę kelių būklę, priimti politinį sprendimą iš automobilių degalų akcizo bent 80 proc. skirti kelių fondui“, – sakė Š. Frolenka.

Pagal dabartinį finansavimo modelį, kokią dalį degalų – benzino, dyzelino ir dujų – akcizo skirti kelių fondui, nustato Vyriausybė, kasmet planuodama valstybės biudžetą.

„Mūsų žinutė labai paprasta. Kokybiškas kelias yra paslauga, už kurią vartotojas – žmogus, vairuojantis automobilį, – susimoka dviem būdais. Sunkiasvoris transportas moka kelių mokestį, šiuo metu vinjetėmis, taip pat pilasi degalų ir moka akcizą. Paprastas žmogus, vairuojantis lengvąjį automobilį, vinječių neperka, bet moka akcizą pirkdamas degalus. Visos pajamos, gautos už vinjetes, tai 100 mln. eurų, ir 80 proc. pajamų iš akcizo turi atitekti keliams. Taip skaičiuojame tą sumą. Nesakome, kad būtų gražu, pavyzdžiui, milijardas eurų. Suprantame, kad valstybės galimybės nėra beribės“, – dėstė Š. Frolenka.

Kodėl Lenkijoje geresni keliai

Kodėl Lietuva, anksčiau garsėjusi puikiais keliais, dabar smarkiai atsilieka nuo Lenkijos, kuri gali pasigirti puikia kelių infrastruktūra ir kokybe?

Š. Frolenka mano, kad tokią padėtį lemia tai, kad Lietuva keliams skiria maždaug 15 kartų mažiau lėšų nei mūsų pietų kaimynė.

„Nekalbu apie savivaldybes, apie vietinius reikšmės kelius, tik apie valstybinės reikšmės kelius. Turime beveik 22 tūkst. kilometrų tokių kelių tinklą. Jiems skiriamą finansavimą dalijame iš tinklo dydžio ir gauname, kad mūsų finansavimas 1 kilometrui valstybės reikšmės kelio yra 12,4 tūkst. eurų. Lenkija valstybės kelių tinklo 1 kilometrui skiria 191,6 tūkst. eurų. Ar reikia dar ką nors pasakyti, kodėl Lenkija geriau sutvarkė savo valstybinės reikšmės kelius?“ – retoriškai klausė Š. Frolenka.

Jis prisipažino neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos politikai, net keičiantis valdžioms, nedidina finansavimo šalies keliams.

„Mūsų keliai nebėra saugūs“

Š. Frolenka priminė, kad kelias yra esminė valstybės infrastruktūra.

„Keliai reikalingi tiek verslui, tiek gyventojams. Valstybė šiuo metu vykdo ne vieną reformą, nukreiptą į centralizavimą. Optimizuojamas mokyklų tinklas – mokiniams reikia toliau vykti į mokyklas. Tam reikia kokybiškų kelių. Vykdoma sveikatos sistemos reforma – reikia organizuoti sergančių asmenų pavėžėjimą į centrines ligonines. Tam reikia kokybiškų kelių. Verslui reikia kokybiško kelio, kad galėtų pristatyti prekes. Internetas ir kelias yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis“, – pastebėjo Š. Frolenka.

Apie gerų kelių įtaką šalies įvaizdžiui jis net nesvarsto, nes, pasak „Lietuvos kelių“ vadovo, „esame tokioje situacijoje, kai nebeatitinkame higieninių reikalavimų“.

„Mūsų keliai nebėra saugūs“, – tvirtino Š. Frolenka.

Finansavimas nesikeičia metų metais

Kelių finansavimas Lietuvoje nedidėja kelerius metus. 2024-aisiais jiems numatoma skirti 543 mln. eurų.

Maždaug tokia pat suma keliai finansuoti pastaruosius trejus metus: šiemet keliams skirta 543,2 mln. eurų. Tiek pat lėšų atsijota 2022 ir 2021 m.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neseniai pareiškė, kad 2024 m. keliams finansuoti skirtų lėšų pakaks tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Balticos“ automagistralės 40 km atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.

Seimo politinės valios reikalas

Kodėl valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai Lietuvoje nesikeičia pastaruosius trejus metus ir, atrodo, toks pat išliks kitąmet, nors valstybės pajamos iš mokesčių ir akcizų auga?

Susisiekimo ministerija atsiųstame komentare teigia, kad surenkami mokesčiai už akcizus ar kelių vinjetes automatiškai nepatenka į Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP), o keliauja į valstybės biudžetą.

„Tvirtinant kiekvienų metų valstybės biudžetą, yra skiriamos valstybės lėšos KPPP finansuoti. Todėl norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti KPPP finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus. Tačiau tam būtina sprendimus priimančių institucijų – Seimo – valia“, – teigiama atsakyme redakcijai.

Susisiekimo ministerija teigia, kad valstybinės reikšmės keliams, tiltams ir kitai kelių infrastruktūrai statyti, remontuoti ir prižiūrėti lėšų poreikis yra didžiulis, tačiau nepakankamas kelių infrastruktūros finansavimas – įsisenėjusi, daugelį metų stebima tendencija.

„KPPP lėšos, skaičiuojant nuo 2008 m., keitėsi ne tiek ir žymiai – nuo 460 mln. eurų iki 543 mln. eurų šiemet. Todėl būtina įvertinti infliaciją ir dėl kitų priežasčių augančias kelių remonto, rekonstrukcijos ir statybų kainas. Nepakankamas dėmesys, per mažos investicijos šiai sričiai yra pasekmė to, kad turime nudėvėtą, prastos būklės šalies kelių tinklą: vidutiniškai apie 40 proc. kelių neatitinka nustatytų kokybės normų ir tik pastaruosius dvejus metus padidinus lėšas kelių priežiūrai, būklę pavyko stabilizuoti. Jei finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai pastebimai nedidės, tai lems tik dar didesnius kelių tvarkymo kaštus ateityje“, – teigiama komentare.

Skubiai reikia šimtų milijonų

Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad norint sparčiau tvarkyti prastos būklės kelių infrastruktūrą, papildomai 2024 m. KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų, iš jų 33 proc. lėšų atitektų savivaldybių keliams.

O naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atskirų atkarpų remontą bei kitus būtiniausius darbus, esą būtų galima planuoti tik su bent 340 mln. papildomomis investicijomis.

Be to, įvertinant didžiulį lėšų poreikį ir infliaciją, turi būti gerokai didinami KPPP finansavimo limitai.

„Didesnis šios programos finansavimas galėtų priklausyti nuo lėšų, surinktų iš kelių naudotojo mokesčio, ir degalų akcizo skiriamos dalies didinimo, su tokiu prašymu esame kreipęsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją“, – tikina Susisiekimo ministerija.

Valdininkai pripažįsta, Lenkija gerokai lenkia Lietuvą investicijomis į kelių infrastruktūrą. Ministerijos teigimu, Lietuvos valstybės biudžeto bazinės investicijos (neskaičiuojant ES, karinio mobilumo ir kt. lėšų) į valstybinių kelių tinklo būklę bei plėtrą ir kitoms kelių srities reikmėms 2023 m. sieks 364 mln., o Lenkijoje – apie 3,4 mlrd. eurų.

„Beje, už Lietuvą gerokai didesnėje Lenkijoje valstybė atsakinga už 18 tūkst. km kelių – 3 tūkst. kilometrų mažiau nei Lietuva“, – sakoma komentare.

Nei remonto, nei naujų projektų

Kuriems naujiems keliams tiesti ir esamiems remontuoti šiuo metu yra didžiausias poreikis, bet lėšų jiems stinga?

„Su dabartiniu finansavimu būtų įgyvendinama tik dalis strateginių projektų, pavyzdžiui, didžiausių investicijų reikalaujančios „Via Balticos“ automagistralės 40 km atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybos. Kitaip tariant, galėsime tik užbaigti šių metų sutarčių vykdymą, jokie nauji kelių remonto pirkimai ir projektai kitais metais nebūtų pradedami. Lėšų neužtektų ir visiems suplanuotiems blogiausio šalies kelio link Utenos darbams, pavyktų rekonstruoti tik apie keliolika kilometrų kitų šalies kelių“, – teigia ministerija.

Valstybės tarnautojai tikina, kad Lietuva nuolat ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybinės reikšmės kelių tinklui tvarkyti. Be KPPP lėšų, šiam tikslui naudojamos ir Europos Sąjungos fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) investicijos, taip pat karinio mobilumo projektams skiriamos biudžeto lėšos, skolintos lėšos.

„Tačiau šis papildomas finansavimas yra skirtas išimtinai strateginių susisiekimo objektų statybai bei karinio mobilumo projektams ir nedaro įtakos šalies kelių tinklo būklės gerėjimui: jos nėra skirtos nei valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ar palaikyti, nei savivaldybių kelių ar tiltų būklei gerinti, nei dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ar perėjoms tvarkyti“, – pripažįsta ministerija.