Jis savo feisbuko paskyroje paskelbtame įraše tikino, kad Europos Sąjunga neturi pakankamų dyzelino gamybos pajėgumų, tad apie 30 proc. viso suvartojamo dyzelino importuojama iš kitų šalių.
„Daugiausiai dyzelino Europos Sąjunga importuoja iš Rusijos (50–70 proc. viso importo, kas sudaro apie 15–20 proc. viso ES vartojimo) – čia reikia „padėkoti“ vokiečiams ir ES biurokratams, kurie pagamino dyzelinių automobilių (teigdami, kad jie yra ekologiškesni nei benzininiai), bet „pamiršo“ investuoti į dyzelino gamybą (teigiant, kad tai nėra ekologiška).
Tad atsirado paklausos ir pasiūlos neatitikimas, kuris buvo mažinamas didinant dyzelino importą iš Rusijos, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą dyzelino importo iš Rusijos perspektyvos pakibo ant plauko, o tai pakėlė dyzelino kainą“, – teigė ekonomistas.
Be to, jis akcentavo, jog žibalo į ugnį įpylė streikai Prancūzijos naftos perdirbimo bendrovėse, kurios dėl jų buvo priverstos sumažinti dyzelino gamybą.
Taip pat ES išaugo dyzelino paklausa, nes pabrangus dujoms ir elektrai išaugo dyzelino vartojimas energetikos ir pramonės sektoriuose, o tai esą dar labiau padidino paklausos ir pasiūlos disbalansą Europos dyzelino rinkoje.
Kokios perspektyvos? Ž.Mauricas priduria, kad nekokios, nes 2023 m. vasario mėnesį įsigalioja dyzelino importo iš Rusijos embargas, tad dyzelino kaina visoje ES gali dar labiau išaugti.
Anot jo, kainos dinamika priklausys nuo to, kaip sėkmingai ES pavyks pakeisti rusiško dyzelino importą bei nuo dyzelino gamybos ir vartojimo dinamikos.
„Džiugi žinia yra ta, kad Lietuvoje dyzelino ir benzino kainos yra vienos mažiausių visoje ES. Ir mažiausios Baltijos šalyse. Vidutinė dyzelino kaina ES siekia 1,97 euro (Lietuvoje – 1,91 euro), o benzino – 1,83 euro (Lietuvoje – 1,7 euro).
Rašyti komentarą