Sporto kompleksas: būti ar nebūti

Klaipėdos sporto bendruomenė labai palankiai sutiko planus sklype Ryšininkų g. 11 (buvusi miesto vandenvietės teritorija) statyti sporto kompleksą, kuriame būtų ir ledo arena, ir daugiafunkcės sporto erdvės įvairioms komandinėms sporto šakoms su tribūnomis žiūrovams.

Centro koncesijos projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar 2017-2018 metais.

Tuomet buvo prognozuojama, kad toks objektas gali kainuoti apie 11,5 milijono eurų, o Savivaldybė jo išlaikymui per 23 metus galėtų skirti apie 18,9 milijono eurų.

Tačiau pirmasis koncesijos konkursas neįvyko, antrasis, kuriame buvo gauti du pasiūlymai, vyko 2020 metais, tačiau taip pat labai užsitęsė.

Galiausiai parėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas laimėtojas - UAB „Partnerystės projektai septyni“ (PPS), kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus statybų bendrovei „Eika“.

Šimtamilijoninis projektas

Klaipėdos politikai dabar turi apsispręsti, ar dėti parašą ant sutarties, kurios preliminari vertė dabartiniais skaičiavimais siekia apie 88 milijonus eurų.

Bendrovė PPS pateikė pasiūlymą, kad per 3 metus galėtų pastatyti 14 500 kvadratinių metrų ploto sporto kompleksą, kurio vertė su PVM siektų apie 22 milijonus eurų.

25 metų trukmės koncesijos laikotarpiu Klaipėdos savivaldybė privačiam investuotojui įsipareigotų sumokėti apie 44 milijonus eurų.

Dar maždaug tiek pat pajamų turėtų generuoti komercinė komplekso veikla.

Už koncesijos mokestį, kuris vidutiniškai per mėnesį siektų apie 160 000 eurų, Savivaldybė gautų 964 valandas sporto salių naudojimui. Apie trečdalį šio laiko būtu skiriama ledo arenai. Likusį laiką koncesininkas sales nuomotu komercinėmis kainomis.

Papildomoms paslaugoms Savivaldybė galėtų gauti 50 procentų nuolaidą.

Pasak Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, pasibaigus koncesijos sutarčiai sporto kompleksas būtų perduotas Savivaldybei, kuri tuomet galėtų priimti naują sprendimą dėl komplekso valdymo.

Neaišku, ar pasirašys

Bendrovės PPS direktorius Artūras Klangauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad koncesijos procesas laibai užsitęsė, todėl negalėjo prognozuoti tolimesnės proceso eigos.

„Pirmiausia laukiame Savivaldybės tarybos sprendimo, taip pat suderinimų su Finansų ministerija ir kitomis institucijomis“, - sako A. Klangauskas.

Anot jo, pasiūlymą konkurse PPS pateikė 2021 metų rugsėjo mėnesį. Pasiūlyme yra nurodyta, kad jis galioja iki 2021 metų pabaigos. Nuo to laiko labai pasikeitė situacija statybų rinkoje.

„Šiuo metu mūsų specialistai iš naujo skaičiuoja“, - sako A. Klangauskas.

Anot jo, net ir pasirašius sutartį, yra tam tikros sąlygos (žemės nuomos teisės perleidimas ir kitos), kurios turi būti įvykdytos, kad sutartis įsigaliotų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, jog turi žodines PPS garantijas, kad Klaipėdos projektas investuotojams yra įdomus.

„Projektas yra ilgalaikis, statybos realiai galėtų prasidėti tik kitais metais, kuomet ir karas jau galbūt bus pasibaigęs“, - optimistiškai yra nusiteikęs G. Neniškis.

Jis mano, kad investuotojas susidėliojo pakankamus saugiklius, įvertino rizikas.

Aišku, dėl objektyvių priežasčių procesas užsitęsė, tačiau dabar jau viskas yra suderinta ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kitomis institucijomis. Todėl tikimasi, kad Klaipėdos politikai sutarčiai pritars, o PPS ją pasirašys.

Būtent PPS pasiūlytos finansinės sąlygos daugiausia lėmė, kad ji buvo pripažinta koncesijos konkurso nugalėtoja.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, antroji konkurse dalyvavusi įmonė iš Savivaldybės pageidavo gauti apie 60 milijonų eurų.

Daug nežinomųjų

Akivaizdu, kad Savivaldybė, siekdama įgyvendinti pirmą miesto istorijoje tokio pobūdžio koncesijos projektą, priversta spręsti sudėtingus klausimus.

Dar derinimo metu vien Finansų ministerija pateikė tris lapus pastabų ir siūlymų dėl sutarties projekto, į kuriuos reikėjo atsižvelgti.

Tarybos narys Arvydas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad sporto komplekse numatyta labai daug komercinių patalpų - apie 4 000 kvadratinių metrų. Jos numatytos maitinimo įstaigai, sporto klubui ir kitoms paskirtims.

Pagal vien šio laikotarpio rinkos komercinių patalpų nuomos kainą galima paskaičiuoti, kad iš šių patalpų nuomos per koncesijos laikotarpį galima uždirbti apie 8-10 milijonų eurų.

Anot G. Neniškio, komercinės patalpos būtent tam ir reikalingos, kad koncesininkas galėtų generuoti pajamas, ir tai leidžia sumažinti Savivaldybės įnašą.

Tarybos nariui Vyčiui Radvilai kilo klausimas, kodėl nors sutartis su koncesininku dar nepasirašyta, tačiau kainų indeksavimas joje kažkodėl skaičiuojamas nuo 2017 metų. Toks indeksavimas per metus sutartį pabrangina keliais procentais.

Jau kitą savaitę turi paaiškėti, ar Klaipėdos politikai šiam projektui pritars, o tada jau reikės laukti PPS sprendimo, ar jie imsis projekto įgyvendinimo.