Smulkųjį verslą „smaugia“ ir bankai

Pasak Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, verslininkai vis garsiau kelia problemą, kad šiandien yra nepaprastai sudėtinga dirbti su Lietuvos komerciniais bankais, kai vyksta prekyba ar paslaugų tiekimas su įmonėmis, esančiomis trečiosiose šalyse: Armėnijoje, Azerbaidžane, Albanijoje, Makedonijoje, net ir kitose valstybėse, kurioms nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

„Bankai sulaiko pavedimus maždaug 2-3 savaitėms, būna ir ilgiau. Kai kurie verslininkai bijo kalbėti apie šias problemas, nes nenori susipykti su komerciniais bankais.

Tačiau mes šią problemą spręsime Seime, lauksime atsakymų iš Lietuvos banko. Negalime sukurti tokios situacijos, kai mūsų šalies verslininkai negali dirbti savoje šalyje, tenka kurti ekonomiką kitose valstybėse", - pažymėjo A.Butkevičius.

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos, vienijančios apie 70 tūkst. šalies įmonių, pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad kiekvieną savaitę gaunami 5-6 įmonių paklausimai dėl bankų veiklos ir šie klausimai tampa net svarbesniais už pastaruoju metu kilusius energetikos iššūkius.

„Įmonės negali pervesti pinigų savo klientui, negali nupirkti medžiagų, sumokėti atlyginimų ir mokesčių, kadangi neturi disponuojamų lėšų, nors banke tie jų pinigai yra", - pažymi D.Matukienė.

Pasak jos, Lietuvos įmonės jau gavo pranešimus, kad bankai kelia paslaugų įkainius - minimalus paslaugų mokestis kyla nuo 3,50 iki 4,50 eurų, kiti planai atitinkamai - nuo 7 iki 8 eurų, nuo 9 iki 11 eurų.

„Bankai teigia, kad taip neva optimizuoja savo paslaugas ir padeda verslui. Negana to, bankai ragina smulkųjį verslą, kad mažose parduotuvėse, esančiose regionuose, gyventojai už pirkinius atsiskaitytų banko kortelėmis.

Pavyzdžiui, už nusipirktą degtukų dėžutę 1 proc. kainos reikia sumokėti bankui. Šiandien šalia energetikos problemų turime bankines problemas, turime mažėjantį vartotojų skaičių dėl didžiulės emigracijos, mažėja ir pirkinių krepšelis.

Smulkusis verslas regionuose yra tiesiog baigiamas sužlugdyti. Prašome Seimo narių, Vyriausybės, Lietuvos banko spręsti šią problemą", - teigė D.Matukienė.

Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys pabrėžė, kad verslininkai mėnesiais negali atsidaryti sąskaitų komerciniuose bankuose, stoja verslo vystymas.

„Net darbuotojai iš trečiųjų šalių negali atsidaryti sąskaitų Lietuvos bankuose, jie priversti tai daryti Lenkijoje, kitose šalyse. Komerciniai bankai užšaldo lėšas, gautas iš trečiosiose šalyse veikiančių tiekėjų už prekes ar paslaugas nuo 3 savaičių iki kelių mėnesių.

Tai verslams pražūtinga, nes per tą laikotarpį jie negali naudotis apyvartinėmis lėšomis, vykdyti kitų jau minėtų veiksmų. Verslas tuo metu priverstas vegetuoti.

Nėra atliekami pinigų pervedimai iš trečiųjų šalių įmonių, kurioms net netaikomos Europos Sąjungos sankcijos. Kodėl Latvija, Lenkija laisvai užskaito pavedimus iš tokių šalių? Dėl to lietuviai pradeda perkelti savo veiklas į šias ir kitas ES šalis", - teigė R.Stumbrys.

Sunku ne tik verslininkams, bet ir visiems gyventojams

Sunku ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ" surinkti duomenys rodo, kad augančios kainos ir infliacija keičia vartotojų įpročius ir pasirinkimus - prioritetas teikiamas prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas.

Kaip teigiama rinkos tyrimų kompanijos pranešime, kainos Europos rinkose auga greičiau nei vidutinis pasaulinis tempas, o didžiausia infliacija fiksuojama Rytų Europoje. 2022 m. rugpjūtį didžiausia infliacija buvo Estijoje (24,8 proc.), antroje vietoje atsidūrė Lietuva (22,4 proc.), o trečioje - Latvija (21,5 proc.).

„Lyginant su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei du kartus mažesnė ir vidutiniškai siekė apie 10 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje - 2,5 proc., o Rusijoje - 13,7 proc.", - teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.

Du trečdaliai vartotojų teigia, kad didžiausias kainų augimas jaučiamas maisto prekių kainoms, o kone didžioji dalis pripažįsta, kad jų savaitinis apsipirkimas kainuoja daugiau nei prieš pusmetį.