Skurdžiai toliau skurs, turtuoliai - lobs

NT mokestis

G. Skaistė mokesčių reformą pristatinėjo kone valandą, todėl „Vakaro žinios" pateikia tik įdomiausius aspektus ir tuos, kurie palies (jei Seimas pritars) didžiausią žmonių dalį.

Vienas aktualiausių klausimų - planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Finansų ministerija siūlo pereiti prie tradicinio mokesčio už NT objektą, o ne bendrą visų jų verčių sumą. Nauju siūlymu mokestinė bazė būtų išplečiama, o mokestį turėtų mokėti pusė šalies gyventojų, turinčių NT.

„Gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis tarifas. Tai reiškia, kad pusė gyventojų už savo būstą iš viso nemokėtų, nes kaip apmokestinimo atskaitos taškas būtų imamas vidutinės vertės būstas kiekvienoje savivaldybėje. Iki tos vertės būstai būtų apmokestinami nulio procentų tarifu", - aiškina G. Skaistė.

Preliminariais skaičiavimais, šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).

Blogos naujienos

Taip pat siūloma panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas turintiems investicinį gyvybės draudimą ar kaupiantiems III pakopoje: jau nuo 2024 m. lengvatos būtų paliktos tik kaupiantiems antrojoje pakopoje. Tiesa, lengvata toliau galiotų gyvybės draudimui ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip 10 metų.

Dirbantiems pagal individualią veiklą 2024 m. gyventojų pajamų mokesčio tarifas išliktų vis dar 15 proc., tačiau būtų neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD+PSD įmokų, o iki 2026 m. tarifas padidėtų iki 20 proc.

Ministerijos siūlymuose skiriamas dėmesys ir „Sodros" įmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims - taip esą norima didinti socialines garantijas. Ketinama suvienodinti apmokestinamąsias bazes: siūloma 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų (šiuo metu - nuo 50 iki 100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų).

Įdomu, tai, kad siūloma gyventojų pajamų mokestį mažinti daugiausiai uždirbantiems. Pavyzdžiui, per metus uždirbantiems nuo 60 iki 120 vidutinių šalies algų tarifas mažėtų nuo 32 iki 25 proc., jei pajamos gaunamos tik iš darbo santykių. Tiesa, būtų sumuojamos visos asmens pajamos.

Jei Seimas pritartų, nebūtų galima išvengti mokesčių deklaravimo. Siūloma, kad VMI parengtų preliminarias deklaracijas žmonėms. Net jei jie nieko nedarytų, po gegužės 1 dienos VMI suformuota deklaracija būtų laikoma pateikta automatiškai.

Opozicionierius pašiurpo

Beje, reformos projektas Seimo plenarinių posėdžių dar nepasiekė, bet juose jau yra aptarinėjamas. Antradienį atėjus laikui parlamentarų pareiškimams, savo poziciją išdėstė „valstiečių" šešėlinis finansų ministras Valius Ąžuolas.

„Ką gi, gimė mokesčių Frankenšteinas. Kaip ir tradiciškai, kaip ir reikėjo tikėtis, nukreiptas labai paprasta linkme - kuo turtingesnis, tuo mažiau reikės mokėti mokesčių, turtingiesiems nekilnojamojo turto turėtojams taip pat bus mažinami mokesčiai, bet užkraunami ant visų", - konstatavo parlamentaras.

Jam itin keistas pasirodė planas keistai apmokestinti darbo santykius.

„Šiandien, ar tu esi kasininkė-pardavėja, dirbanti kasoje, ar turtingas bankininkas, gaunantis vieną iš didžiausių atlyginimų Lietuvoje, bendras apmokestinimas yra beveik vienodas.

Kas siūloma? Kasininkė turės mokėti daugiau mokesčių negu bankininkas.

Jam mokesčiai bus mažinami, nes dabar gyventojų pajamų tarifas yra 32 proc. Kai prasideda „Sodros" lubos, tas tarifas bus sumažinamas iki 20-25 proc.

Valio! Tikslas pasiektas. Einame toliau - NT mokestis. Dabar turtingiausi turto turėtojai moka 2 proc. NT mokesčio. Tai ir vėl jiems mokestis bus sumažinamas iki 1 proc., o jeigu savivaldybė norės - netgi iki 0,1 proc. Tai - 20 kartų mažiau. 

Bet tuo metu dovana žemdirbiams ir visiems tvartelių, daržinėlių, šiltnamėlių turėtojams - visiems teks mokėti, nes jie jau įtraukiami į mokesčių mokėjimą.

Iš jų atimsime pinigus. Labai gerai! Turtingieji mokės mažiau, kiekvienas turės susimokėti", - kalbėjo V.Ąžuolas.

Pasak jo, Finansų ministerija, konservatoriai neatskiria vieno dalyko - darbo santykių apmokestinimo ir verslo apmokestinimo.

„Paprastas techninis klausimas: duonos kepėjas „Maxima" uždirbo 50 tūkst. pelno ir tiek pat pelno uždirbo individualios veiklos savininkas. Kiek „Maxima" susimokės?

15 proc. pelno mokestį, o jeigu investuos atgal į savo veiklą, tai nemokės nieko, nes jeigu jau savo reikmėms neišsiima pinigų, tada nemoka nieko, tiktai 15 proc. Individuali veikla - tu kad ir norėtum investuoti toliau, vis tiek iš pradžių turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį ir plius dar „Sodros", ligonių kasų ir visus kitus mokesčius.

Išeina apie 40 proc. bendras apmokestinimas", - vardino V. Ąžuolas.

Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

„Didžiajai daliai pagal darbo sutartis dirbančių žmonių reforma neaktuali - jiems mokesčiai nei didės, nei mažės", - tokią pagrindinę mintį apie reformos projektą, kuris keliaus į Seimą, išsakė R.Lazutka.

Pasak jo, reforma savo tikslo - surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir teisingai juos po to leisti - nepasieks dėl kelių dalykų.

„Būsiu nepopuliarus, tačiau palaikau Pasaulio banko ir EBPO poziciją, kad mūsų valstybės pajamos yra per mažos, o tada visur trūksta pinigų.

Girdime, kad teismai, prokuratūros net nebeturi pinigų laiškams išsiųsti, jau nė nekalbant apie mokytojų algas ar kitus sektorius.

Paskaičiuota, kad įgyvendinus reformą į biudžetą papildomai būtų surenkama 447 mln. eurų, o praradimai dėl papildomų lengvatų siektų 271 mln. eurų.

Tad bendras pliusas - mažiau nei 200 mln. eurų. Labai mažas, nes žinome, kad mūsų BVP perskirstymas yra vienas mažiausių Europoje.

Tai reiškia, kad visas viešasis sektorius ir toliau bus per mažai finansuojamas.

Matome to pasekmes: mokytojai mažai uždirba, todėl turi eiti papildomai dirbti korepetitoriais, nebe taip stengiasi dirbti mokyklose; matome, kad dėl mažų algų neįmanoma prisikviesti gydytojų ir t.t.", - vardino R. Lazutka.

Paklaustas, kaip siūlytų didinti valstybės pajamas, jei būtų įstatymų leidėjas, ekonomistas visų pirma paminėjo nelogiškus gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

„Dabar yra du tarifai - 20 proc. ir 32 proc. Pasaulio bankas siūlo įvesti papildomą tarifą tiems, kurie uždirba nuo 2 iki 5 vidutinių šalies algų. Nes dabar 32 proc. taikomi nuo 5 algų.

Tad siūlo įvesti tarpinį tarifą - tiems, kurie uždirba 3 vidutines algas. Bet mūsų valdantieji elgiasi priešingai - siūlo, kad 32 proc. būtų taikomi nebe nuo 5, o nuo 10 vidutinių algų.

O uždirbantiems nuo 5 iki 10 vidutinių algų mokestis netgi bus sumažintas!" - stebėjosi profesorius.

Pasak jo, aiškinimai, jog bus sumuojamos ir didesniu tarifu apmokestinamos visos pajamos, yra nerimtas, nes daugybė daug uždirbančių žmonių kitų pajamų ir negauna.

„Matome, kokios pasakiškos algos centriniame banke ar LRT. Tai kodėl jų papildomai neapmokestinti?" - retoriškai klausė ekonomistas.

Pasaulio bankas taip pat rekomenduoja naikinti mokesčio lengvatas mažoms įmonėms.

„Dabar Lietuvoje mažoms įmonėms taikomas 5 proc. pelno mokestis. Įmonės mažumas priklauso nuo pajamų - jei nesiekia 300 tūkst. eurų, yra maža.

Pasaulio bankas parodė statistiką, kaip įmonės yra susigrūdę prie tos 300 tūkst. eurų ribos ir siekia jos neperžengti, nes tada jau pelno mokestis siektų 15 proc. Įmonės nedidina apyvartos - paprasčiausiai pasiekusios 300 tūkst. eurų ribą steigia naują įmonę.

Jei esu verslininkas, man sekasi, plečiuosi, tačiau matau, kad peržengsiu nustatytą ribą, įsteigsiu papildomą įmonę ir ją plėsiu irgi tik iki 300 tūkst. eurų ribos.

Bet tai nejudinama, bijoma sukelti triukšmą, esą skriaudžiami mažiukai. Bet tada pasidaro taip, kad daugybė mažiukų - visai ne mažiukai, dažnai vienas verslininkas turi ir 10 mažų įmonių, užsiimančių analogiška veikla", - pastebėjo R.Lazutka.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Dirbti su verslo liudijimais leidžiama, jei tavo pajamos siekia iki 45 tūkst. eurų.

Dabar siūloma metines pajamas iki 20 tūkst. Man tai visiškai nesuprantama, nes padidėjo prekių ir paslaugų kainos.

Kaip tik turėjo indeksuoti į viršų.

Dar įdomiau, kad dirbantiems su verslo liudijimais bus draudžiama teikti paslaugas įmonėms - galės teikti tik paslaugas tiesiogiai gyventojams", - stebėjosi A.Butkevičius.

Pasak jo, pavyzdžiui, jei žmogus nusipirks „muzikanto paslaugų" verslo liudijimą, kaip Kalėdų senelis galės eiti tik į šeimas, tačiau nepateks į įmonių rengiamas šventes darbuotojų vaikams.

Įdomu, kad A. Butkevičius, nors irgi yra ekonomistas, dėl smulkių įmonių apmokestinimo laikosi visiškai priešingos nuomonės nei R. Lazutka.

„Manau, kad maža įmone turi būti laikoma nebe tokia, kurios apyvarta yra iki 300 tūkst. eurų, o tokia, kurios apyvarta yra iki 450 tūkst. eurų. 

Nes viskas pabrango. Ir joms turi būti taikomas mažesnis - 5 proc. - pelno mokestis", - sakė ekspremjeras.

Jis taip pat nepritaria tokiam NT mokesčiui, koks yra siūlomas, iniciatyvai naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą turintiems investicinį gyvybės draudimą, nes tai - įrankis kaupti pinigus ateičiai ir apsidrausti nuo blogybių.