Skelbiami nauji rekordai: kas Lietuvoje nutiko su elektros kaina?
(6)Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, Baltijos jūros regione elektros kainos praėjusį mėnesį leidosi kartu su gamtinių dujų kaina ir reagavo į branduolinių elektrinių pokyčius, o Lietuvoje įtakos kainų mažėjimui turėjo didelė vietos saulės ir vėjo bei Latvijos hidroelektrinių gamyba.
„Kovo mėnuo buvo itin permainingas, užsitęsusius šalčius keitė 17°C šiluma, o mėnesio pabaigoje vėl grįžo neigiama temperatūra.
Taip pat permaininga buvo ir situacija elektros rinkoje. Kovo 3 dieną dėl gedimų į neplanuotą remontą išvestas Oskašhamno 3, vienas didžiausių Švedijos branduolinių reaktorių, kurio galia siekia 1,4 GW. Šis trikdis truko savaitę ir reikšmingai prisidėjo prie aukštesnių elektros kainų Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.
Tačiau kainų augimą slopino aukšta vėjo elektrinių gamyba regione ir toliau Europoje pigusios dujos“, – sako L. Varanavičius.
Vidutinė dujų kaina „GET Baltic“ biržoje per kovo mėnesį sumažėjo nuo 59 Eur / MWh iki 49 Eur / MWh. Nuo naujų metų kritusios gamtinių dujų kainos kovo 21 dieną pasiekė mažiausią 43 Eur / MWh vertę, tačiau mėnesio pabaigoje grįžus šaltesniems orams dujos vėl kiek pabrango.
„Praėjusį mėnesį taip pat vyko paskutiniai naujo Suomijos Olkiluoto 3 branduolinio reaktoriaus bandymai – antrąją mėnesio pusę šis reaktorius generavo apie 1,6 GW elektros energijos, o tai galiausiai lėmė pigesnę elektros kainą Suomijoje ir turėjo įtakos kainų mažėjimui Baltijos šalyse.
Be to, įsibėgėjant pavasariui, mėnesio viduryje dėl pavasarinių potvynių pradėjo sparčiai augti hidroelektrinių gamyba. Latvijos Dauguvos upės hidroelektrinės – didžiausios Baltijos šalyse – mėnesio pabaigoje pasiekė 1,4 GW dienos gamybos vidurkį.
Turint omenyje, kad Latvijos valandinis poreikis tik retkarčiais perkopia 1 GW, nenuostabu, kad didžiausi importo kiekiai į Lietuvą atkeliavo būtent iš ten, o ne iš Skandinavijos, kaip įprasta kitu metų laiku“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Kovo 4 dieną Lietuvoje valandinė vėjo generacija pasiekė rekordinius 717 MW. O kovo 17 dieną tarp 12 ir 13 valandos, preliminariais duomenimis, užfiksuota ir rekordinė saulės gamyba Lietuvoje – 326 MW.
„Nors mėnesio pabaigoje į Europą sugrįžo šaltukas bei apsiniaukę orai, augant gamybos pajėgumui neabejotinai greitu metu matysime naujus saulės ir vėjo generacijos rekordus“, – sako L. Varanavičius.
Kaina – mažesnė nei Vakarų Europos šalyse
Kovą kitose Baltijos šalyse elektros kaina mažėjo panašiu tempu kaip ir Lietuvoje, Latvijoje ji siekė 88 Eur / MWh, o Estijoje – 87 Eur / MWh. Elektros kainos taip pat mažėjo ir daugelyje Europos šalių.
Pavyzdžiui, Vokietijoje kovą vidutinė didmeninė kaina buvo 103 Eur / MWh, Prancūzijoje – 112 Eur / MWh, o Lenkijoje – 121 Eur / MWh.
Šiaurės Europoje kainos mažėjo lėčiausiai, tačiau daugelyje prekybos zonų jos išliko žemiausios regione. Suomijoje ir Švedijos pietuose, iš kurių įprastai didelius kiekius energijos importuoja Baltijos šalys, elektros kaina buvo žemesnė ir siekė atitinkamai 74 Eur / MWh ir 82 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 966 GWh. Tai daugiau nei vasarį, kai suvartojimas buvo 936 GWh, tačiau kadangi kovas – trimis dienomis ilgesnis, vidutiniškai per valandą praėjusį mėnesį Lietuvoje suvartota elektros energija buvo 7 proc. mažesnė nei vasarį.
Palyginti su 2022 m. kovu, kai vartojimas siekė 1120 GWh, šiemet kovą preliminariai buvo suvartota 9 proc. mažiau.
Pusė gamybos – iš vėjo
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 26 proc., o vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per kovo mėnesį buvo pagaminta apie 478 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės kovą gamino trečdaliu daugiau nei vasarį, jų generacija augo nuo 182 GWh iki 243 GWh. Vėjo jėgainės pagamino apie puse visos vietos gamybos Lietuvoje.
Dar penktadalį pagamino hidroelektrinės, kurių gamyba išliko aukšta dėl didesnio nei įprasta vandens kiekio.
O labiausiai augusi saulės jėgainių generacija padidėjo pusantro karto nuo 14 GWh iki 35 GWh ir sudarė apie 7 proc. vietos gamybos. Dar apie 22 proc. generavo šiluminės ir kitos elektrinės, kurių suminė gamyba augo apie 22 proc. nuo 88 GWh iki 107 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 62 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 830 GWh, palyginti su vasario duomenimis, jis mažėjo 4 procentais nuo 865 GWh.
Kovą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 39 proc., iš Latvijos – 57 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 4 procentus.
Eksportas kovą augo 8 proc., palyginti su vasario mėnesiu nuo 184 GWh iki 199 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 94 proc., 4 proc. į Latviją, o likę 2 proc. – į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ mėnesio apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas.
Analizuojami suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
Rašyti komentarą