Skaistė: gyventojų patogumui – automatinės pajamų ir NT mokesčių deklaracijos, smulkiojo verslininko sąskaita

„65 proc. žmonių tas deklaracijas pateikia ir patvirtina be jokių pakeitimų. Siūlome, kad jei žmogus per tam tikrą laiką korekcijų nepadarė, būtų laikoma, kad deklaracija yra pateikta be pakeitimų“, – antradienį Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.

G. Skaistė aiškino, kad 2021 m. žmonės nesusigrąžino 57 mln. eurų, kurie jiems priklausė dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo, kitų dalykų.

„Manome, kad po to, kai būtų automatinės deklaracijos, tie pinigai pasiektų tuos žmonės, kuriems jie priklauso pagal dabartinį teisinį reguliavimą“, – sakė ji.

Mokestinių pasiūlymų pakete taip pat yra automatinės nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, nurodė ministrė.

„Būtų pateikiamos žmonėms ir jiems beliktų apmokėti pateiktą kvitą“, – sakė G. Skaistė.

Spaudos konferencijos pradžioje ministrė paaiškino, kad mokestinių pakeitimų pristatymas atidėtas dėl įvairių makroekonominių aplinkybių, kurios vyko, tai yra ir pandemija, ir karas, ir energetikos sektoriaus problemos.

„Manome, kad laikas tuo metu pristatyti mokestinius pakeitimus buvo ne pats geriausias. Šiuo metu diskusijos yra užbaigtos, pasiūlymai formuluoti pagrindinėmis kryptimis. Tai yra, kad mokesčių sistema taptų patogesnė, kad būtų prisidedama prie ekonomikos transformacijos ir augimo (tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui), taip pat – prie sąžiningesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp mokesčius mokančių asmenų“, – sakė G. Skaistė.

Kalbant apie mokesčių patogumą, ministrė pristatė ir individualią veiklą vykdantiems asmenims skirtą pasiūlymą.

„Tai yra smulkiojo verslininko sąskaita. Būtų sudaromos galimybės administruoti mokesčius paprasčiau. Tai reiškia, kad žmogus, kuris nori vykdyti veiklą per banko sąskaitą, atsidaro ją, deklaruoja, kad tai yra smulkiojo verslininko sąskaita, mokesčių inspekcija automatiškai įrašo jį į mokesčių mokėtojų registrą ir įplaukos, kurios pasiekią šią sąskaitą yra automatiškai laikomos individualios veiklos pajamomis.

Iš jų yra atskaičiuojamos įstatyme numatytos prezumpcinės sąnaudos, o likusios pajamos yra apmokestinamos pagal dabartinį reguliavimą ir mokesčių inspekcija suformuoja automatinę deklaraciją. Mokesčius galima sumokėti (tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokas, tiek sveikatos draudimo mokesčius) vienu spragtelėjimu. Manome, kad toks pasiūlymas būtų patrauklus tiems žmonėms kurie nori mažinti administracinę naštą ir vykdyti veiklą per banko sąskaitą“, – pasakojo G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.