Šilumos kaina šiais metais gali laužyti kaulus

Spalis yra pereinamasis mėnuo, kurio metu oficialiai pradedamas šildymo sezonas. Todėl tradiciškai šildymo kainos dar nepasiekia savo piko, nes rinkoje tuo metu šilumos poreikis nėra toks didelis ir nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja savo kainomis.

Spalio mėnesį gyventojai dar taip smarkiai nepajus piniginių tuštėjimo, nes statistika rodo, kad net už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą spalį vidutiniškai gyventojai moka iki 20 eurų. Jei daugiabutis naujas ar renovuotas - sąskaitos bus tik simbolinės.

„Iš savo pusės esame atsinaujinę, maksimaliai pasiruošę naujam šildymo sezonui. Šiemet rekonstravome apie 10 km šilumos trasų, iki rekordinio lygio sumažinome technologinius nuostolius. Bet, kaip ir visi energetikai, esame priklausomi nuo pasaulinių kuro rinkos tendencijų.

Brangsta viskas: benzinas, dyzelinas, dujos, mazutas, biokuras, elektros energija. Išlaikyti tokių kainų, kokios buvo prieš metus, nepavyks niekam“, - teigia Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Vilniuje brangiau

Klaipėdiečius galėtų paguosti tai, kad vilniečiai už šildymą mokės beveik 14 procentų brangiau - 6,01 cento už kilovatvalandę. Tačiau tikrai yra iš ko imti pavyzdį, nes Kaune šildymo kaina spalį 25 procentais mažesnė nei uostamiestyje - 3,95 cento už kilovatvalandę.

Pagrindinė priežastis, kodėl šiemet auga šilumos kaina, - tai kuro brangimas.

„AB “Klaipėdos energija„ pastoviosios sąnaudos nesikeičia, išlieka tokios pat, kaip ir praėjusiais metais“, - sako įmonės atstovas Arūnas Liubinavičius. Anot jo, jei brangsta kuras (dujos, biokuras, mazutas), elektros energija, proporcingai turi didėti ir iš jų gaminamo produkto - šilumos - kaina. Kol kas tendencijos nedžiugina.

Daugiausia brango dujos

Pasak A. Liubinavičiaus, biokuras brangsta ne dienom, o valandom.Rugsėjį pirkimo kainos vidurkis buvo 10,24 Eur/tne (tona naftos ekvivalento), o spalį jau 12,54 euro, per mėnesį pabrango 22,4 proc.

Per metus daugiau nei dvigubai išaugo gamtinių dujų kaina, 32 proc. brango biokuras.

Kuras ir iš kitų gamintojų superkama šiluma sudaro apie 60 procentų visos šilumos kainos. Būtent labiausiai, net 88,6 proc., pabrango iš nepriklausomų gamintojų (NŠG) superkama šiluma.

Didžiausias iš Klaipėdoje veikiančių NŠG - UAB „Gren Klaipėda“ - šilumą miestui parduos net 106,4 proc., arba 2,1 karto, brangiau nei prieš metus, po 2,25 cento už kilovatvalandę. O štai identiška atliekas deginanti UAB Kauno kogeneracinė jėgainė pagamintą šilumą laikinosios sostinės energetikams spalį siūlo už 1,41 ct/kWh.

Nepasiturintiems nebrangs

Didėjant būsto šildymo kainoms nepasiturintiems šalies gyventojams kaip ir anksčiau mokesčiai už šildymą bus kompensuojami.

„Skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus trejus metus. Kad ir kaip būtų, sunkiau besiverčiantys senjorai, šeimos su vaikais, neįgalieji nebus palikti likimo valiai, nes kompensacijų skaičiavimo formulė sukonstruota taip, kad kiek beaugtų šilumos kainos, nepasiturintys gyventojai finansinės naštos nepajus - bus skirta didesnė kompensacija“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP) dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 Eur), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 Eur).

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui - 38 kv. m; antram - 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.

Taigi, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

Beje, šiame puslapyje galima rasti ir šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę.

Skolininkų sumažėjo

2021 m. I pusm. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas Lietuvoje gavo 95,2 tūkst. žmonių, t. y. 3,4 proc. visų gyventojų. Didžioji dalis gavusių kompensaciją - žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (beveik 78 tūkst. asmenų).

Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai - apie 24,46 Eur (2020 m. I pusm. - 16 Eur), kt. energijos ir kuro rūšimis - 43,27 Eur (2020 m. I pusm. - 43 Eur).

Kompensacijoms išleista per 10 mln. Eur, ir, palyginus su 2020 m. I pusm., išlaidos išaugo daugiau kaip 35 proc.

„Klaipėdos energijos“ duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. vartotojai už suteiktas paslaugas įmonei buvo skolingi 3,04 milijono eurų. Daugiausia skolingi yra gyventojai, jų skolos siekia 2,82 milijono eurų, tačiau per metus žmonių įsiskolinimai sumenko net 316 000 eurų.

Tam galėjo turėti įtakos ir pigesnė šiluma bei valstybės išmokos pandemijos metu. Tačiau brangstanti šiluma šį šildymo sezoną tokias tendencijas gali pakoreguoti.

Prognozės nedžiugina

Jau šiandien aišku, kad tikrąjį šilumos kainų šuolio efektą gyventojai pajus tik gruodžio mėnesį, kai gaus sąskaitas už pirmąjį pilną šilumos sezono mėnesį - lapkritį. Kokios bus kainos lapkričio mėnesį, paaiškės tik po spalio 25 dienos.

Tačiau ankstesnių metų statistika rodo, kad lapkritį kainos, lyginat su spalio mėnesiu, gali augti apie 30 procentų. Praėjusiais metais lapkritį Klaipėdoje šilumos kaina buvo 4,92 cento už kilovatvalandę, arba 28 procentais didesnė nei 2019 metų spalį.

Labai realu, kad šilumos kaina Klaipėdoje lapkričio mėnesį bus artima 7 centams už kilovatvalandę. Tačiau tai dar tikrai nebus rekordas. Brangiausia šiluma buvo 2012 metais, kuomet vidutinė tų metų kaina buvo 7,54 cento už kilovatvalandę, o rugsėjį net buvo šokusi iki 8,57 cento už kilovatvalandę.

Lieka tik tikėtis, kad šis šildymo sezonas nebus rekordinis, nes nuo kitų metų pradžios prognozuojamas dar vienas energijos išteklių kainų augimas.

Sezonui pasiruošta

Kitas aktualus kausimas - kada prasidės šildymo sezonas? Naujuose daugiabučiuose tai nelabai aktualu, nes galima patiems reguliuotis šildymą. Taip pat dėl šildymo sezono pradžios individualiai gali priimti sprendimą namo gyventojai. Teisės aktuose nuostatos, kad šildymas įjungiamas, kai vidutinė 3 parų temperatūra neperkopia 10 laipsnių šilumos, nebėra.

Įprastai miesto valdžia paskelbia šildymo sezoną, ir tada jau dauguma namų pradeda šildytis, nes oficialiai nuo tos dienos skaičiuojamos kompensacijos už šildymą, kad jos priklauso. Įdomu tai, kad, nuolat sklindant informacijai apie visuotinį klimato atšilimą, šildymo sezonai Klaipėdoje pastaraisiais metais yra vieni ilgiausiai besitęsiančių istorijoje.

Štai 2019 metais šildymo sezonas uostamiestyje oficialiai prasidėjo spalio 7 d., o darželiai buvo pradėti šildyti net spalio 2 d. Tai anksčiausia data per paskutinius 15 metų. Vėliausiai oficialiai šildymas uostamiestyje įjungtas 2008 metais - spalio 27 dieną.

Orų prognozės rodo, kad spalio 4 dieną Klaipėdoje laukiama 16 laipsnių šilumos, todėl tikėtina, kad oficiali šildymo sezono pradžia nusikels į spalio vidurį.

Tai leis bent šiek tiek sutaupyti išlaidų šildymui. Pernai šildymo sezonas Klaipėdoje pradėtas spalio 15 dieną. Kiek smarkiai šildymas patuštins žmonių pinigines, daug priklausys ir nuo to, kokia bus oro temperatūra šią žiemą.

Praėjusios savaitės „Klaipėdos energijos“ turimais duomenimis, darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos Klaipėdoje buvo pasiruošusios 100 procentų.

Apie 70 proc. namų jau buvo pateikę privalomus šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktus, tačiau daugiametė praktika rodo, kad dažniausia tokiu metu namai jau būna pasiruošę šildymui, tačiau tik aktų administratoriai dar nebūna atsiuntę.