Seimo komitetas su verslo atstovais aiškinsis, kaip valstybė turėtų padėti Lietuvos pramonei

BFK vykdys parlamentinę kontrolę, joje savo pozicijas pateiks Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) bei asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovai.

Taip pat posėdyje pasisakys stambių Lietuvos įmonių – „Linas Agro“, „Vakarų medienos grupė“, „SBA“ ir kt. – vadovai.

„Dalis net ir pačių stambiausių įmonių jau dabar išgyvena didesnę krizę nei pandemijos metu, stabdo veiklą, praranda užsakymus, atleidžia darbuotojus.

Kalbantis su valstybės tarnautojais kartais susidaro įspūdis, kad šį kartą neįvertinam situacijos rimtumo“, – kodėl parlamentinė kontrolė organizuojama Eltai argumentavo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

Lietuvos verslas pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja, kad, smarkiai pabrangus elektrai, nebeišgali apmokėti sąskaitų ir toliau efektyviai vykdyti gamybą, dalis įmonių priverstos stabdyti veiklą, atleisti darbuotojus.

Pažymima, kad per metus elektra Lietuvos įmonėms pabrango daugiau nei penkiskart, todėl jos praranda savo konkurencingumą ir eksporto rinkas, kadangi už elektrą moka gerokai daugiau nei konkurentai kaimyninėse ES šalyse.

LPPARA praėjusią savaitę oficialiai kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama atsisakyti elektros kainos skaičiavimo modelio pagal didžiausią rinkoje pasiūlytą kainą, taip pat skirti daugiau lėšų skirstomųjų tinklų atnaujinimui, teikė kitus pasiūlymus.

Kreipimosi rengėjai argumentuoja, kad Lietuvos elektros perdavimo tinklų operatorius „Litgrid“ bei skirstomųjų tinklų valdytojas „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gauna neplanuotų pajamų iš augančių energijos kainų, o valstybė surenka daugiau pridėtinės vertės mokesčio.

Anot M. Majausko, dabartinėmis „karo stovio“ sąlygomis privalu padėti ne tik gyventojams bet ir verslui, suteikti jiems galimybę gauti lengvatines paskolas.

Kiek ir kaip valstybė pajėgi verslui padėti, paaiškės Vyriausybei pateikus Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, tikina parlamentaras. Jį finansų ministrė Gintarė Skaistė pažadėjo pristatyti pirmadienį.

„Apimtis bus reikšminga, svarbu tik nepavėluoti“, – pažymėjo M. Majauskas.

Ministrų Kabinetas trečiadienį taip pat oficialiai patvirtino energijos taupymo rekomendacijas, tiek gyventojams, tiek verslui.

Tuo tarpu energijos kainų kompensavimui buitiniams vartotojams nuo kitų metų jau planuojama skirti apie 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų.