Seimas įteisino laikiną bankų solidarumo įnašą

Šį mokestį turės mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o jo lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai. 

Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 13 susilaikė. 

Mokestis siūlomas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų. 

Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. 

Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.  

Finansų ministrės Gintarė Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.

Prezidentūra mano, kad mokestis neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams. Tuo metu kai kurie ekonomistai bei Seimo nariai ir iš opozicijos, ir iš valdančiųjų liberalų bei „laisviečių“ sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, pabloginsiantis šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą.  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui. 

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos.   

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.