Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta: sankcijoms įgyvendinti reikėtų koordinacinio centro

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų sujungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

„Sankcijų įgyvendinimo klausimas Lietuvoje yra gan keblus, turime daug institucijų, kurios dalyvauja šitame procese ir reikėtų vieno koordinacinio centro, kuris palengvintų tiek oficialių institucijų, tiek ir privačių įstaigų veiklą ir atsakytų į daugelį klausimų, kurie kyla finansų rinkos dalyviams ir įmonėms“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų sankcijos Lietuvoje įsigalioja automatiškai ir klausimų nekyla nei finansų rinkos dalyviams, nei kitoms įstaigoms. Tačiau JAV ar kitų valstybių sankcijos automatiškai Lietuvoje neįsigalioja, tam reikėtų papildomų teisės aktų.

„Šiuo atžvilgiu bankai ar fintech įmonės yra kažkuria prasme išskirtinės, nes didžioji jų dauguma laikosi JAV sankcijų, net jei jos ir de jure nėra galiojančios Lietuvoje“, – sakė S. Krėpšta.

„Tiek bankai, tiek fintech įmonės atsakingai žiūri į pinigų plovimo prevenciją, taip pat jiems labai svarbu išlaikyti gerą reputaciją, nes tam tikri pažeidimai dėl JAV sankcijų gali jiems lemti tai, kad doleriniai atsiskaitymai ir santykiai su kitais Europos ir pasaulio bankais gali tapti apriboti“, – kalbėjo jis.

Gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.

Dėl tokios situacijos atsistatydinimo pareiškimus premjerei jau pateikė susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Markus Skuodis ir Gabrielius Landsbergis.

Be to, M. Skuodis parengė Ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo įstatymo projektą, kuris sustabdytų alternatyvius trąšų tranzito kelius per Lietuvą. Jis taip pat paprašė „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto direkcijos valdybų įvertinti įmonių vadovų veiksmus.

Ar „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus, dar vertins vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija.

Ministrų pareiškimus atsistatydinti pirmadienį aptaria prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder