S. Besagirskas: pasaulio ringe kaunasi trys sunkiasvoriai, o mes – tik paliegęs žiūrovas, kuris gavo į dantis

Mes per maži kovoti su Kinija?

Lietuvos verslai jau išgyvena pašlijusių santykių su Kinija pasekmes, tačiau ne visi išdrįsta apie tai kalbėti.

„Sulaukiu iš verslų labai daug prašymų, kad netylėčiau ir sakyčiau, kas bus. Tai, ką sakau, nėra kažkas gudraus, tai labai akivaizdu, akivaizdžiau net būti negali.

Nors stebina, kad kai kurie mano kolegos iš verslo srities bijo kalbėti, kartais net sako: gal tu vakarais nevaikščiok neapšviestomis gatvėmis, nes per daug aštriai pasisakai. Bet aš juk nepolitikuoju, nesakau, kad viena ar kita partija yra bloga. Juk nėra taip, kad visi verslai palaiko tik vieną ar kitą partiją, aš tiesiog kritikuoju politikų sprendimus“, – sakė S. Besagirskas.

Jo manymu, Lietuvos politikai ėmėsi netinkamų sprendimų santykiams su Kinija aiškintis. Asociacijos prezidentas pateikė šiukšlinančio kaimyno pavyzdį.

Norint, kad kaimynas nustotų tai daryti, derėtų su juo kalbėtis, o ne šiurkščiai ir negražiai jį vadinti, kaltinti, taip tik dar labiau jį supykdant.

„O tada ir sakoma: štai koks kaimynas, aš ant jo rėkiu, rėkiu, o jis tik dar labiau šiukšlina“, – teigė jis, paminėdamas, kad būtent taip nutiko tarp Lietuvos ir Kinijos.

Anot S.Besagirsko, tai, kad Lietuva leido atstovybę vadinti Taivano, o ne Taibėjaus vardu, pačiame Taivane nieko nepakeitė – jis netapo labiau demokratiškas.

Tačiau tai su sugadino Lietuvos santykius su Kinija.

„Galbūt tokia politika keli žmonės norėjo save pareklamuoti, o galbūt tai buvo elementari klaida“, – svarstė jis.

S.Besagirskas neneigė, kad reikia reaguoti į diktatūrinį režimą, tačiau ne tokiomis priemonėmis: „Pasaulio ringe kaunasi trys sunkiasvoriai kovotojai: JAV, Europa ir Kinija. Į ringą išbėgęs kažkoks paliegęs žiūrovas, palaikantis Europą, gauna į dantis nuo Kinijos. Kinija tai laiko pergale. Vadinasi, tie, kurie sirgs už Europą, gali taip pat gauti į dantis.

Reikia kelti klausimus Briuselyje, kad sunkiasvorės Europos Sąjunga (ES) ir JAV kovotų prieš Kiniją.

Mes esame kitoje svorio kategorijoje, net netinkamoje muštynėms, mūsų gyventojų skaičius lyg mažo Kinijos miestelio. Reikia kažką daryti, bet pasirinkta priemonė – naivi ir kvaila: neva įkaskime Kinijai į koją ir pažiūrėkime, kas bus.“

„Lietuva niekam nerūpi“

Pasak jo, jau matyti, kad ES Lietuvai nepadės. Vokietija, Prancūzija, Italija ar Jungtinė Karalystė, investavusios į Kiniją milijardus, neaukos savo ekonomikos dėl mažos šalies.

„Iš patikimų šaltinių turiu informacijos, kad bus žaidžiamas dvigubas žaidimas.

ES neva mus politiškai palaikys, kokią vieną kitą rezoliuciją parašys, palaikančią Lietuvą, gal skirs paramą nuostoliams kompensuoti, bet ekonomiškai patys nė per nago juodymą nesitrauks nuo Kinijos.

Jie Kinijai pataikaus daugiau nei mes. Tai akivaizdu jau dabar.

Lietuva niekam nerūpi. Esame maži, turbūt 90 proc. amerikiečių net nežino žodžio „Lietuva“, – kalbėjo S.Besagirskas.

Jo manymu, Lietuvai dabar derėtų žengtį žingsnį atgal ir vėl pakeisti atstovybės pavadinimą į Taibėjaus.

Būtina gerinti santykius. „Kinų patarė sako: ištaisyta klaida – ne klaida“, – paminėjo S.Besagirskas.

Jei Kinija visiškai apribotų eksportą, bandymai užsakinėti dalis ir komponentus ar jas importuoti per trečiąsias šalis, pasak S.Besagirsko, taip pat gali neišdegti, nes prekybos grandinės yra lengvai atsekamos. 

Pramonės įmonėms dirbti Lietuvoje taptų nebeįmanoma, tada tektų iškelti bendroves į kitas šalis.

Būtų netenkama daug darbo vietų, sumažėtų vidaus vartojimas, padidėtų emigracija, ekonomika ristųsi žemyn.

„Apie 70 proc. viso pasaulio pramonės įmonių priklauso nuo Kinijos, o skaičiuojant tik vidutines ir dideles įmones, skaičius siekia apie 90 proc. Jeigu Kinija kažką iš šio žaidimo eliminuoja, tas žaidėjas numiršta.

O mes kartais elgiamės ne kaip didelio ES žaidėjo dalis, o kaip savarankiški, mažiukai, bet kažkodėl besijaučiantys labai stiprūs“, – sakė pašnekovas.