Rusijos Valstybės Dūma nori uždrausti alų iš nedraugiškų šalių: Lietuvos - taip pat

NielsenIQ duomenimis, importuojamo alaus dalis Rusijos rinkoje sudaro 4 proc.

Alaus gamintojų asociacija pažymi, kad svarbu skatinti vietos gamintojus didinti rusiško alaus gamybą ir formuoti vartotojų palankumą vietinėms alaus rūšims.

Lietuva – antrojoje vietoje pagal alaus eksportą į Rusiją

Lietuvai ir Latvijai pavyko išstumti Belgiją ir Čekiją didžiausių alaus eksportuotojų į Rusiją sąraše, rašo rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“.

Didžiausia alaus eksportuotoja į Rusiją tiek 2022, tiek 2023 m. – Vokietija, kuriai tenka daugiau nei du trečdaliai viso alaus eksporto į Rusiją.

2023 m. šiai šaliai pavyko ne tik padidinti tiekimo apimtis iki 32 proc. (96 mln. dolerių), bet ir pakelti savo dalį bendroje apimtyje, palyginti su kitomis šalimis – 4,7 procentinio punkto.

Po Vokietijos sekė Lietuva, kuriai 2023 m. teko kiek daugiau nei 15 proc. (36,5 mln. dolerių) viso alaus eksporto į Rusiją (36,5 mln. dolerių). Palyginti su 2022 m., šaliai pavyko gana pastebimai padidinti eksportą. Jis šoktelėjo 1,9 karto, rašo „Ria Novosti“.

Trečioje vietoje buvo Latvija, 2023 m. eksportavusi alaus į Rusiją už 34,4 mln. dolerių. Ketvirtojoje Belgija – 26,6 mln. dolerių, penktojoje Čekija – 26,4 mln. dolerių, šeštojoje Lenkija – 5,4 mln. dolerių.

„Ria Novosti“ skelbia, kad Lietuva pagal alaus eksporto kiekius Rusijoje pernai pakilo į antrąją vietą.

Tuo metu Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. per pirmus 10 mėnesių iš Lietuvos į Rusiją eksportuota alaus už beveik 34 mln. eurų, bet lietuviškos kilmės eksportas siekė vos 678 tūkst. eurų.

Lietuviškos kilmės alaus eksportas pernai sumažėjo 92,7 proc., kai bendrai alaus eksportas išaugo 45,4 proc.