Rusijos karas Ukrainoje perbraižė dangaus žemėlapį, bet ne Kinijos oro linijų bendrovėms

Dabar, kai Kinija po beveik trejus metus trukusio "Covid" sienų uždarymo vėl susisiekė su pasauliu (tai džiugi žinia atsigaunančioms pasaulio turizmo rinkoms), kai kurie Europos aviacijos pramonės atstovai kritikuoja tai, kas, jų nuomone, yra nelygiavertės sąlygos.

Balandžio mėnesį lankydamasis Kinijoje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė, kad Prancūzijos bendrovės "Airbus" padalinys Kinijoje sudarė didžiulius sandorius, nes abi šalys pažadėjo "kuo greičiau atnaujinti oro susisiekimą iki priešpietinio lygio".

Tačiau Kinijos oro transporto bendrovėms atgaivinti šiuos oro susisiekimo ryšius gali būti daug paprasčiau nei Europos oro transporto bendrovėms.

Ilgesni skrydžiai, daugiau degalų

Kaip ir kiti Europos oro vežėjų į Aziją skraidinami keleiviai, E. Macronas nesirinko greičiausio maršruto tarp Prancūzijos ir Kinijos - jo lėktuvas vengė skristi virš Rusijos tiek politiniais, tiek saugumo sumetimais.

Tačiau kadangi Pekinas ir Maskva tebėra draugai, tiesioginiai ir greitesni maršrutai per Rusijos oro erdvę išlieka atviri, jiems reikia mažiau degalų ir jie duoda didesnį pelną.

"Rusijos oro erdvės uždarymas Europos oro linijų bendrovėms privertė Europos vežėjus rinktis aplinkkelius, apimančius pietinius skrydžių maršrutus į Rytų ir Pietryčių Aziją", - CNN sakė Laurentas Donceelis, "Airlines for Europe" (A4E) vykdomasis direktorius.

"Dėl to pailgėjo skrydžių trukmė ir padidėjo šių skrydžių metu sunaudojamų degalų kiekis."

Didžiausiai Europos oro linijų asociacijai A4E priklauso tokios pagrindinės bendrovės kaip "British Airways", "Air France", KLM, "Lufthansa" ir "Finnair", kurių maršrutus ir skrydžių laiką paveikė Rusijos oro erdvės uždarymas.

Pasak Donceel, "Finnair", kuri vykdo skrydžius iš pagrindinio aviacijos centro Helsinkyje, nukentėjo labiausiai dėl to, kad yra netoli Rusijos. Skrydžiui tarp Helsinkio ir Singapūro dabar reikia įveikti dar 1 400 km.

Tarp Helsinkio ir Seulo - dar 4 000 kilometrų į vieną pusę.

"Kalbant apie kontekstą, 1400 kilometrų skrydis pailgėja 1,25 valandos, o 4000 kilometrų - septyniomis valandomis į abi puses tarp Helsinkio ir Seulo", - sakė Donceel.

Nors tai neabejotinai reiškia daugiau nepatogumų keleiviams, Donceelis pridūrė, kad tai taip pat turi komercinių pasekmių.

"Dėl to Europos oro linijų bendrovės atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje", - sakė jis.

Draudimo reikalavimai

Vasario 17 d. paskelbtame interviu britų laikraščiui "Financial Times" "Air France-KLM Group" generalinis direktorius Benas Smithas pavadino tai "nesąžiningu pranašumu".

Prancūzijos transporto ministras Clément Beaune CNN vasario pabaigoje sakė, kad dar negavo jokių oficialių skundų iš "Air France".

Šiuo metu "China Eastern" tiesioginiai skrydžiai iš Šanchajaus trunka 12 valandų, o "Air France", su kuria ji bendradarbiauja "SkyTeam" oro linijų aljanse, - 14 valandų.

Panašiai Vokietijos oro vežėjo "Lufthansa" tiesioginis skrydis iš Frankfurto į Pekiną trunka 11 valandų, o jos partnerės iš Kinijos "Star Alliance" oro linijų bendrovės "Air China" skrydžiui iš Frankfurto į Pekiną reikia tik 9 valandų.

Kai kurios Vakarų oro transporto bendrovės atsisakė maršrutų į Rytų Aziją. Kovo mėn. "Virgin Atlantic" oficialiai nutraukė savo maršrutą iš Londono į Honkongą po beveik 30 metų veiklos, motyvuodama logistiniu poveikiu.

"Jei Rusijos oro erdvė liktų uždaryta, skrydžio iš Hitrou į Honkongą laikas pailgėtų maždaug 60 minučių, o skrydis iš Honkongo į Hitrou truktų 1 val. 50 min. ilgiau nei prieš uždarant oro erdvę", - CNN sakė oro bendrovė.

Bendrovės "Virgin Group" įkūrėjas Richardas Bransonas interviu britų laikraščiui "The Telegraph" 2022 m. pabaigoje išreiškė paramą draudimui visiems Kinijos oro vežėjams skraidyti į Jungtinę Karalystę per Rusijos oro erdvę.

Jis laikraščiui sakė, kad virš Rusijos skraidančios oro transporto bendrovės netiesiogiai padeda Kremliaus karo veiksmams.

Bendrovės "Virgin Group" įkūrėjas Richardas Bransonas

Poveikis saugumui

Nuo invazijos pradžios su Ukraina besiribojanti Rusijos oro erdvė buvo uždaryta visoms komercinėms oro transporto bendrovėms.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) kovo 16 d. atnaujintame naujausiame konflikto zonos informaciniame biuletenyje taip pat patarė, kad oro transporto bendrovės, skraidančios virš Maskvos administruojamos oro erdvės, turėtų būti atsargios dėl "padidėjusio karinio aktyvumo, kuris gali apimti vidutinio nuotolio raketų paleidimą į kontroliuojamą oro erdvę".

Rizika skraidyti netoli aktyvių konfliktų zonų žiauriai išryškėjo 2014 m., kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų bendrovės MH17 lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, ir žuvo 298 žmonės.

Vėliau tyrėjai padarė išvadą, kad lėktuvą numušusi raketa buvo paleista iš paleidimo įrenginio, priklausančio Rusijos 53-ajai priešlėktuvinių raketų brigadai.

Kinijos lėktuvai Europos maršrutais neskraido netoli Ukrainos oro erdvės. Jie daugiausia įskrenda į Rusijos oro erdvę virš Baltijos jūros, netoli Sankt Peterburgo, arba išskrenda iš jos.

Dar neaišku, ar kinų keliautojams - arba keleiviams, vykstantiems iš Europos atgal - kelia nerimą rizika, kylanti skrendant per bet kurią Rusijos oro erdvę.

CNN susisiekė su trimis pagrindinėmis valstybinėmis Kinijos oro linijomis - Air China, China Eastern ir China Southern - ir paprašė jų komentarų.

Kol kas Kinijos oro linijų bendrovių pajėgumai dar negrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Pavyzdžiui, aviakompanija "China Southern Airlines", kurios bazė yra pietiniame Guangdžou mieste, 2023 m. vasaros ir rudens sezonu vis dar vykdys tik vieną skrydį per savaitę maršrutais iš Guangdžou į Paryžių ir Frankfurtą, nors prieš pandemiją buvo vykdomas vienas skrydis per dieną.

Tačiau Kinijos oro linijų bendrovėms pamažu grįžtant į normalią veiklą, o karui Ukrainoje toliau įsibėgėjant, Europos oro linijų bendrovės gali susidurti su dar didesniais iššūkiais maršrutuose tarp Europos ir Rytų ar Pietryčių Azijos, todėl keleiviams gali atsirasti įdomių pasirinkimų.