Registrų centras: mažoji bendrija – populiariausia teisinė forma steigiant juridinį asmenį

Anot Registrų centro specialistų, tokį šios teisinės formos populiarumą galima paaiškinti nesudėtinga įregistravimo procedūra, patraukliu valdymu ir palyginti nesudėtingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius iš viso Juridinių asmenų registre buvo įregistruota jau apie 11,5 tūkst. juridinių asmenų. Iš jų net 6 tūkst., arba net 52 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų, teisinė forma buvo mažoji bendrija.

„Mažoji bendrija tampa puikiu įrankiu verslo pradžiai ir tai yra akivaizdu. Augantis jų skaičius parodo, kad vis daugiau Lietuvos žmonių pasirenka verslininko kelią.

Taip, nebijodami naujų iššūkių, jie prisideda prie tvirtesnės, saugesnės ir atsparesnės Lietuvos ekonomikos kūrimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

„Įsteigti ir įregistruoti mažąją bendriją gana paprasta. Mažąją bendriją steigiant dviem ar daugiau steigėjų pirmiausiai turi būti sudaroma steigimo sutartis, jei mažąją bendriją steigia vienas steigėjas – sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas, taip pat turi būti priimti mažosios bendrijos nuostatai.

Šie dokumentai tampa teisiniu pagrindu įregistruoti mažąją bendriją Juridinių asmenų registre. Pateikus visus reikalingus dokumentus mažoji bendrija internetu įregistruojama vos per vieną darbo dieną“, – pasakoja Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.

Mažųjų bendrijų populiarumas auga jau keletą pastarųjų metų, o štai 2020 metais jos netgi tapo populiaresnės nei uždarosios akcinės bendrovės. Praėjusiais metais iš 15 tūkst. naujai įregistruotų juridinių asmenų net pusė sudarė mažosios bendrijos, kai uždarųjų akcinių bendrovių dalis siekė 39 procentus.

Šiemet iš visų įregistruotų juridinių asmenų uždarųjų akcinių bendrovių dalis yra dar mažesnė ir sudaro 37 procentus.

„Mažųjų bendrijų populiarumą galima paaiškinti tuo, kad šios teisinės formos juridinius asmenis įsteigti ir įregistruoti, o vėliau tvarkyti visus su jų valdymų susijusius reikalus yra palyginti paprasta.

Be to, skirtingai nuo uždarųjų akcinių bendrovių, mažajai bendrijai įsteigti nereikia pradinio kapitalo, mažoji bendrija gali neturėti samdomų darbuotojų.

Mažųjų bendrijų steigimo bumas sutapo su prasidėjusia pandemija, kai nemaža dalis verslo buvo priversti pristabdyti ar net nutraukti veiklą, o smulkiam verslui ar individualiai veiklai iš namų mažoji bendrija buvo itin patrauklus pasirinkimas“, – aiškina J. Kazlauskienė.

Nepaisant jau keletą metų augančio mažųjų bendrijų populiarumo, uždarosios akcinės bendrovės vis dar neužleidžia lyderio pozicijų bendrame Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų kiekyje.

Šiuo metu iš maždaug 250 tūkst. Juridinių asmenų registre esančių įregistruotų juridinių asmenų uždarosios akcinės bendrovės sudaro daugiau kaip pusę, kai tuo tarpu mažųjų bendrijų dalis tesiekia 15 procentų.

Deja, tačiau ne visoms šiemet įregistruotoms bendrovėms ar organizacijoms pavyko išgyventi – nespėjus pasiekti reikšmingų rezultatų buvo išregistruota 14 šiais metais įregistruotų juridinių asmenų.

Trumpiausiai – vos pusantro mėnesio – išgyveno viena Vilniuje registruota uždaroji akcinė bendrovė.