Ragina įvertinti neigiamus padarinius Lietuvos ekonomikai

Kreipimusi siekiama atkreipti dėmesį į nepaprastosios padėties įvedimo sukeliamas pasekmes Lietuvos verslui ir atsižvelgti į jas, svarstant nepaprastosios padėties galiojimo laiko pratęsimą.

Kreipimesi pabrėžiama, kad nacionalinio saugumo interesai, valstybės saugumas ir stabilumas yra Lietuvos verslo interesas. Suprantama, kad verslo organizacijos neturi pakankamai informacijos ir resursų vertinti, ar nepaprastosios padėties režimas yra būtinas, tačiau sprendimų priėmėjai turi būti informuoti apie padarinius, kuriuos verslui turi šalies teritorijoje galiojanti nepaprastoji padėtis.

„Nepaprastoji padėtis užsienio partneriams praneša apie rizikingą verslo aplinką Lietuvoje. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos verslo partneriai užsienyje visą regioną identifikavo kaip turintį didesnę riziką tiek dėl karo ekonominių padarinių, tiek dėl saugumo nuogąstavimų. Papildomai Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį – kai to nepadarė Lietuvos kaimyninės valstybės – užsienio partneriams tai tapo priežastimi perskaičiuoti savo užsakymų, investicijų rizikingumo rodiklius. Akivaizdu, kad rodikliai perskaičiuoti Lietuvos verslo nenaudai“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pranešime pažymima, kad įmonės jau kurį laiką informuoja apie atvejus, kai užsakymai atšaukiami arba mažinami. Remdamiesi savo rizikingumo skaičiavimais, dalis Lietuvos verslo partnerių užsienyje atšaukia arba gerokai mažina teikiamus gamybos užsakymus Lietuvoje. Kai kuriais atvejais tai reiškia reikšmingai mažėjančias gamybos apimtis ir „domino efektą“ – užsakovai, sužinoję, kad Lietuvos gamybos įmonėje užsakinėjantys produkciją partneriai mažina užsakymus dėl padidėjusios rizikos, nusprendžia mažinti ir savo užsakymus.

„Verslo taryba fiksuoja lėtėjantį užsienio investicijų srautą. Priešingai negu saugumo rizikų suvaldymą matantys „iš vidaus“, investuotojai užsienyje sprendimus priima atsižvelgdami į apibrėžtus kriterijus ir skaičiavimus. Tam tikriems rodikliams signalizuojant apie galimą investicijų rizikingumą, atsisakoma imtis ekonomiškai rizikingo veiksmo. To padarinys – dažnai stabdomos tiek „plyno lauko“ investicijos, tiek įmonių įsigijimas Lietuvoje. Matyti, kad kai kurios įmonės tampa ne tik mažiau patrauklios, bet ir pigesnės negu prieš karą“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovų, neigiami padariniai jaučiami ir užsienio investicijoms, kai kuriais atvejais netgi atsisakoma rinktis Lietuvą. Užsienio šalių investuotojai, vertinantys galimybę investuoti Lietuvoje, taip pat remiasi pamatuojamais rodikliais ir skaičiuoja riziką. Galiojant nepaprastajai padėčiai, dažnu atveju nėra įsigilinama, ką tai reiškia ir ko siekiama, bet rizikos lygis matematiškai yra perkeliamas į aukštesnį. Verslo taryba kreipimesi pabrėžia, kad užsienio investicijos šiandien yra labai reikalingos.

Be to, Lietuvos verslo įmonių partneriams nėra aišku, kodėl Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis – partneriams kyla nerimas, kad galbūt Lietuvoje grėsmė yra realesnė nei kitose regiono valstybėse. Tuo naudojasi Lietuvos verslo konkurentai užsienyje –  eskaluodami menamą riziką, pervilioja užsakymus.

Verslo taryba atkreipia dėmesį, kad mažėjančių investicijų, įmonių įsigijimų, mažinamų gamybos užsakymų padariniai bus įvairialypiai: mažės eksportas, mažiau pajamų už nesurinktus iš verslo mokesčius gaus valstybės biudžetas, galimos prastovos.

„Verslai šiuo metu ir taip stengiasi įveikti keletą krizių vienu metu: be precedento auga energetikos kaštai, tiekimo grandinės išsibalansavusios, žaliavų kainos išlieka aukštos, dalis verslų vis dar sudėtingai tvarkosi su popandemine situacija, Kinijos ekonominės politikos poveikis išlieka neigiamas, infliacija (nors lėtėja), tačiau vis dar viršija 20 proc. Lietuvos verslas yra labiausiai pažeidžiamas nei per pastarąjį dešimtmetį, todėl bet kokios priemonės, galinčios turėti neigiamą įtaką verslui, turėtų būti kruopščiai analizuojamos ir gerai pasvertos“, – teigia laikinai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento pareigas einantis Sigitas Gailiūnas.

Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir laikinai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento pareigas einantis Sigitas Gailiūnas.