Rado būdą, kaip pažaboti prieš „Litgrid“ savivalę kovojantį verslą, – dabar retas išdrįs teisybės ieškoti teisme

Tokias pasekmes sukelia praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtos įstatymo pataisos, atrišančios rankas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui.

Nuo šiol „Litgrid“ nereikia baimintis, kad jo sprendimais nepatenkinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojai teisybės ieškos teismuose. Jie dabar gerai pagalvos, ar verta keiptis į teismą, mat bylinėjimosi kaina Seimo sprendimu staiga išaugo iki protu nesuvokiamų sumų.

Kai kurie vystytojai tiesiog nepajėgs bylinėtis su „Litgrid“, nes arba neturi finansinių galimybių, arba nenorės 2–3 metams įšaldyti 5–10 mln. eurų ar didesnes sumas.

Lietuvoje tik 3 proc. įmonių metinė apyvarta viršija 5 mln. eurų, o tokių, kurios turi tiek laisvų pinigų, galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų.

Manoma, kad naujas reglamentavimas, kai kurių teisininkų apibūdinamas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai, atbaidys užsienio investuotojus ir sulėtins AEI plėtrą Lietuvoje.

„Litgrid“ pakeitimus vertina palankiai, esą jie leidžia užkirsti kelią „procesiniam piktnaudžiavimui“.

Surišo rankas teismams

Praėjusių metų gruodžio 19 d. Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pataisas, jos įsigaliojo mažiau nei po dviejų savaičių – sausio 1 d.

Įstatyme atsirado nauja norma: jeigu teisiniuose ginčuose su „Litgrid“ atsinaujinančių AEI gamintojas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, operatoriaus prašymu bendrosios kompetencijos teismas per nustatytą terminą privalo įpareigoti kitą ginčo pusę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Negana to, Seimas iš anksto nustatė fiksuotą operatoriaus nuostolių dydį – jis apskaičiuojamas dauginant prašomų rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW.

„Nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos bendrosios kompetencijos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones“, – tokia nuostata įrašyta įstatyme.

Vadovaujantis pataisomis, gamintojai, kurie prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 100 MW galios projektui, „Litgrid“ pareikalavus, turės pateikti 5 mln. eurų banko garantiją.

Naujus reikalavimus teismai įpareigoti taikyti iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtose bylose, jeigu laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos. Taip pat visose po įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtose bylose.

Neaišku, kodėl reikėjo tokios iniciatyvos. Nagrinėjamose bylose teismai yra taikę laikinąsias apsaugos priemones prieš „Litgrid“, bendrovės jas skundė, ir teismai jas palikdavo nepanaikintas arba atšaukdavo.

Kitaip tariant, ar apsaugos priemones taikyti, ar ne, sprendė teismai. Jeigu „Litgrid“ dėl apsaugos priemonių taikymo patirdavo nuostolių, juos taip galėjo prisiteisti teismo tvarka.

Alfa.lt konsultavę teisės ekspertai teigia, kad Seimo priimtos pataisos galimai prieštarauja Konstitucijai. Teisinių argumentų, kodėl toks reglamentavimas mažų mažiausiai keistas, esą galėtų būti ne vienas.

Elementariausias tas, kad šiuo atveju pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas. Mat galimybė užtikrinti nuostolius jau numatyta Civiliniame proceso kodekse. O dėl to, ar ją taikyti, ar ne, sprendžia teismas. Seimas neturėtų už teismą nuspręsti, koks sprendimas turi būti priimtas teisme.

Bet kuriuo atveju dabar verslas gerai pagalvos, ar prašyti taikyti apsaugos priemones, mat, „Litgrid“ pareikalavus, turės banke įšaldyti įspūdingą sumą. Seimas nepaliko teismams erdvės nuspręsti kitaip.

Daugelis AEI plėtotojų bus finansiškai nepajėgūs banke palikti įspūdingų sumų.

Atrodo, labiausiai tokiais pokyčiais suinteresuotas „Litgrid“. Kadangi operatoriui nepavyko šio klausimo išspręsti per teismus, problemą išsprendė Seimas.

Įtaria „Litgrid“ neskaidrumu

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojusi įstatymo pataisa jau taikoma. Valstybinių energetikų sukurtos situacijos absurdiškumą savo kailiu patyrė AEI plėtotojai bendrovės „Balteva“ ir „Telšių vėjo energija“.

Jos teisiname ginče su „Litgrid“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones vienoje elektros pralaidumo zonų, kurioje operatoriaus sprendimai kelia įtarimų dėl skaidrumo ir teisėtumo.

Praėjusių metų vasarą „Litgrid“ interaktyviame perdavimo tinklo (PT) zonų žemėlapyje atsirado Mūšos skirstykla, o joje vienai įmonei jau buvo rezervuota pralaidumų galia. Apie tai, kad tokia skirstykla planuojama ir joje galima rezervuoti laisvus pralaidumus, kiti rinkos dalyviai teigia nežinoję.

Verslui kilo įtarimų, kad kažkas galimai turėjo viešai nežinomą informaciją ir ja disponuodamas pateikė prašymą rezervuoti laisvas galias, o „Litgrid“ prašymą patenkino.

„Litgrid“ minimą Mūšos skirstyklą priskyrė prie naujos 94 PT zonos, kurios anksčiau nebuvo. Nauja zona suformuota kaip sala 68 zonoje, kurioje beveik visi laisvi pralaidumai jau rezervuoti.

Teisininkų nuomone, tokiu būdu sudaryta galimybė „Litgrid“ nukrypti nuo įstatymo ir skirstyti galias savo nuožiūra, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Galimai neskaidrūs operatoriaus veiksmai lėmė, kad du AEI plėtotojai teismo prašo Mūšos skirstykloje, kur naujai suformuoti 176 MW pralaidumai be konkurso rezervuoti vienai įmonei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisinis ginčas tarp įmonių ir „Litgrid“ nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Pareikalavo 10 mln. eurų

„Litgrid“, vadovaudamasi naujomis pataisomis, teismo paprašė, kad apsaugos priemones prašančios taikyti įmonės pateiktų 10 mln. eurų banko garantiją.

Laikinųjų apsaugos priemonių gamintojai prašė dar iki įstatymo įsigaliojimo pernai gruodį, tačiau „Litgrid“ galimai specialiai vilkino procesą, kad galėtų pasinaudoti naujomis pataisomis šiemet.

Advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas, Zemlytė ir Lauraitytė“ partneris steigėjas, advokatas dr. Paulius Miliauskas Alfa.lt pasakojo, kad teismas, pernai gruodį gavęs ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė „Litgrid“ terminą per 7 dienas pateikti atsiliepimą.

„Šitą terminą gruodžio mėn. „Litgrid“ praleido. Galima visaip spėlioti. Bet aš jaučiu, kad tai padarė specialiai. Tada, praleidę teismo nustatytą terminą, jie vėl paprašė teismo dar kartą duoti terminą atsiliepti. Teismas prašymą patenkino. Nors pagal įstatymą laikinosios apsaugos priemonės turi būti išsprendžiamos per tris darbo dienas, tačiau „Litgrid“, tikėtina, šį procesą specialiai vilkino“, – sakė P. Miliauskas.

Jeigu „Litgrid“ nebūtų vėlavęs teikti atsiliepimą, laikinosios apsaugos priemonės, advokato teigimu, būtų pritaikytos gruodžio mėnesį – iki įstatymo pataisų įsigaliojimo sausį. Tačiau atsitiko taip, kad jos pritaikytos sausio 4 d. ir „Litgrid“, remdamasis įstatymu, paprašė įmonių pateikti 10 mln. eurų banko garantiją.

„Prasideda labai įdomūs dalykai, nes ta suma yra neadekvati. Pagal atnaujintą įstatymą „Litgrid“ neteikia jokių skaičiavimų apie galimus nuostolius pritaikius laikinąsias apaugos priemones. Gal jų patirs 100 tūkst. eurų, o gal visai nepatirs. Bet kažkodėl reikia pateikti 10 mln. eurų užtikrinimą (pavyzdžiui, banko garantiją)“, – stebėjosi P. Miliauskas.

Nebaudžiamumo atmosfera

Advokatas svarstė, kad, priėmus minėtas pataisas, šalyje sukuriama galimybė elektros perdavimo sistemos operatoriui priimti bet kokius sprendimus ir nesibaiminti, kad jie AEI plėtotojų bus apskųsti teisme, net jei pastarieji manytų, kad jų teisės pažeidžiamos, o „Litgrid“ sprendimai neteisingi.

„Supraskite, kad 10 mln. eurų įnešti į banką Lietuvoje gali labai mažai įmonių. Kiek jums žinomų verslo subjektų turi laisvų 10 mln. eurų? Nauju įstatymu tarsi pasakoma, kad tik labai turtingi gali eiti į teismą ginti savo teisių. Jeigu neturite laisvų 10 mln. eurų, geriau į teismą net neikite. Toks įstatymas neturėtų likti galioti demokratinėje valstybėje“ – stebėjosi P. Miliauskas.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, Lietuvoje yra 3059 įmonės, kurių metinė apyvarta didesnė kaip 5 mln. eurų. Tai maždaug 3 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.

Komentuodamas šiuos duomenis, P. Miliauskas pabrėžė, kad šiuo atveju turima omenyje 5 mln. eurų įmonės apyvarta, o ne pelnas. „Taigi, tokių įmonių, kurios turi laisvus 10 mln. eurų ir juos galėtų keleriems metams užšaldyti banke kaip garantiją „Litgrid“, galėtume suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų“, – pastebėjo jis.

Advokatas neįsivaizduoja, iš kur įmonės gaus tokias sumas. Kai kurie vystytojai esą jau kalba, kad operatoriui reikalaujant neadekvataus dydžio banko garantijų, jų projektai pasidarys nepelningi ir nebus įgyvendinti.

„Taip kalba Lietuvos investuotojai. O kur dar užsienio investuotojai? Koks investuotojas gali planuoti investicijas Lietuvoje, kai sužinos, kad teismai juos operatoriaus pageidavimu įpareigos įnešti 10 mln. eurų kaip banko garantiją vien dėl to, kad jie nori teisėtai ginti savo pažeistus interesus teisme?“ – svarstė advokatas.

Naudos gavėjas aiškus

Nors įstatymo pataisas priėmė Seimas ir atsakomybė už galimai antikonstitucinį teisės aktą tenka parlamentui, verslas beveik neabejoja, kas yra tikrasis šių pataisų iniciatorius. Mat daugiausia naudos iš naujo reglamentavimo gaus „Litgrid“ ir jos vadovas Rokas Masiulis.

Neabejojama, kad R. Masiulio vadovaujamai įmonei dabar nebereikės dažnai varstyti teismų durų, mat po Seimo priimtų pataisų bylų prieš operatorių gerokai sumažės, o gal ir visai neliks.

Kai 2022 m. liepos mėn. Seimas priėmė vadinamąjį Proveržio paketą, kuriuo turėjo būti skatinama sparti AEI plėtra šalyje, teismuose buvo inicijuota nemažai ginčų tarp AEI gamintojų ir „Litgrid“.

„Manau, tai (AEIĮ įstatymo pataisos – red.) yra būdas, kaip teisminių ginčų skaičių sumažinti. Nesąžiningas ir demokratinės valstybės principų neatitinkantis būdas. Tarsi pasakoma: jeigu norite, eikite į teismą, bet susimokėkite“, – svarstė P. Miliauskas.

Nauja realybė – lyg košmaras

Advokatas pateikė palyginimą, kuris galėtų iliustruoti naują teisinę realybę Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d.

„Galime pateikti ir kitą panašiai absurdišką teisine prasme palyginimą: jeigu pardavėjas vartotojui pardavė netinkamos kokybės produktą, tai vartotojas gali savo pažeistas teises ginti teisme, bet tik iš anksto sumokėjęs 10 tūkst. eurų užstatą. Tai iš esmės padarytų bet kokią vartotojų apsaugą neįmanoma, nes tik labai turtingi žmonės galėtų ginti savo teises. Man net baisu apie tokius dalykus galvoti“, – mano P. Miliauskas.

Jeigu teismas „Litgrid“ reikalavimu įpareigoja laikinųjų apsaugos priemonių paprašiusį ūkio subjektą įnešti 10 mln. eurų banko garantiją ir šis ūkio subjektas ginčą pralaimi, kaip būtų nustatomas tikrasis „Litgrid“ patirtas nuostolių dydis – 1 mln. eurų ar 10 tūkst. eurų, ar kita suma?

P. Miliauskas teigia atsakymo į šį klausimą nežinantis. Esą nėra jokių pagrindų, kaip galimus operatoriaus nuostolius skaičiuoti, kaip juos pagrįsti. „Visiška nežinomybė“, – pripažino jis.

Advokatui taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi įstatymų leidėjai, kai nustatė fiksuotą operatorių (ESO ir „Litgrid“) nuostolių dydį, kuris apskaičiuojamas dauginant prašomų rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW.

„Turėtų būti balansas. Mes gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje. Iš vienos pusės, reikia užtikrinti atsakovo, šiuo atveju „Litgrid“ interesus, iš kitos pusės, reikia užtikrinti ir ieškovo interesus. Negali būti taip, kad staiga sukuriamas toks reguliavimas, kad niekas nebeteiks ieškinių, nes neturi tokių neadekvačiai didelių sumų. Taip negali būti“, – mano advokatas.

Jis įspėjo, kad, priėmus minėtas pataisas, patikrinti, ar „Litgrid“ sprendimas yra teisingas, tampa praktiškai neįmanoma, nes rinkos dalyviai į teismą nesikreips.

„Jeigu iš kiekvieno pareikalaus po 10 mln. eurų užtikrinimo, tai operatorius darys, ką nori, – jo niekas negalės kontroliuoti. Ir tai tik pradžia“, – perspėjo P. Miliauskas.

Jo nuomone, „Litgrid“ rado paprastą ir efektyvų, bet akivaizdžiai neteisėtą būdą, kaip išsilaisvinti rankas, – dabar niekas operatoriaus sprendimų nebeginčys.

Šiame kontekste Alfa.lt primena, kad pernai lapkritį Konstitucinis Teismas 2022 m. liepą energetikos ministro Dainiaus Kreivio iniciatyva Seimo nustatytą galios apribojimą komercinėms saulės jėgainėms pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Teismas pabrėžė, kad su atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketu“ įtvirtinta 2 GW suminės komercinių saulės jėgainių galios riba prieštarauja 46 Konstitucijos straipsniui, kuriame sakoma, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir vasario 1 d. Vyriausybės nutarimas, pagal kurį komercines saulės jėgaines leista plėtoti ir peržengus 2 GW ribą, tačiau prireikus joms būtų taikomi elektros gamybos apribojimai.

P. Miliauskas neatmeta tikimybės, kad toks pat likimas laukia ir Seimo 2023 m. gruodį priimtų AEIĮ pataisų, kuriomis nustatomas fiksuotas operatorių nuostolių dydis.

„Nereikia turėti teisinio išsilavinimo, kad suvoktum, kas čia padaryta ir kas vyksta. Nori eiti į teismą – susimokėk neadekvačią pinigų sumą“, – pastebėjo jis.

Lietuvoje teisiniai procesai, kaip daugelyje šalių, kainuoja nemažus pinigus. Bet tie, kurie ryžtasi eiti į teismą, žino, kad, bylą laimėjus, jų patirtas teisines išlaidas apmokės pralaimėjusioji pusė, ir atvirkščiai. Tokia sistema skatina bylinėtis tik tuos, kurie tiki savo teisumu ir nešališku teismu.

„Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusioji pusė atlygina ne tik bylinėjimosi išlaidas, bet ir kitos pusės nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismų praktika išplėtota ir nuosekli. Bet tuos nuostolius reikia įrodyti teisme labai tiksliai. Negali būti nuostoliai nustatyti įstatymu, nes nuostolių dydis yra fakto klausimas, kuris kiekvienoje situacijoje gali būti skirtingas“, – stebėjosi P. Miliauskas.

Pagal nusistovėjusią praktiką teisiniai ginčiai panašiose bylose Lietuvoje vidutiniškai trunka apie dvejus metus. Taigi, mažiausiai tokiam laikui įmonės ir turėtų užšaldyti 10 mln. eurų ar kitą sumą.

Žinomas posakis, kad pinigai kainuoja ir kad, kai jie nėra įdarbinami, jų vertė krenta. Gali būti, kad verslo abėcėlę puikiai išmanantys investuotojai dabar vystys kitus projektus, kuriuose neteks susidurti su galimai abejotinais „Litgrid“ sprendimais ir keleriems metams užstatyti bankuose 10 mln. eurų siekiančias garantijas.

Arogantiškas atsakymas

„Litgrid“ neatsakė į Alfa.lt klausimus, tik atsiuntė trumpą komentarą.

Naujienų portalas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui raštu pateikė šiuos klausimus:

1. Ar minima įstatymo nuostata atsirado „Litgrid“ iniciatyva – tiesiogine ar netiesiogine?

2. Koks yra „Litgrid“ interesas šiuo atveju: kam reikėjo tokio reglamentavimo?

3. Kokius „Litgrid“ nuostolius užtikrins nuo šių metų įsigaliojusi Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo ((AIEĮ) 64 straipsnio norma?

4. Ar „Litgrid“ iki įstatymo įsigaliojimo buvo prašęs nuostolių užtikrinimo ginčuose su AEI gamintojais? Ar teismai tenkino tokius „Litgrid“ prašymus?

5. Ar „Litgrid“ jau yra paprašęs pateikti tokius nuostolių užtikrinimus bylose su AEI gamintojais, naudojantis pernai gruodį priimta AIEĮ 64 straipsnio norma? Keliose bylose tai yra padaryta?

Į tai „Litgrid“ e. paštu atsakė:

„Pakeitimai buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, dėl jų vyko viešoji konsultacija, rinkos dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti ir teikti pastabas.

„Litgrid“ pakeitimus vertina palankiai, nes jie leidžia užkirsti kelią procesiniam piktnaudžiavimui, kai taikant laikinąsias apsaugos priemones įšaldomi elektros energijos perdavimo tinklo pralaidumai.“