Pusė metinio deficito per mėnesį: kaip sankcijos už naftą mažina Rusijos biudžeto pajamas

(1)

Šių metų sausį Rusijos federalinis biudžetas buvo įvykdytas su 1,76 trilijono rublių deficitu. Tai sudaro apie 60 proc. 2023 m. planuojamo deficito.

Šis skaičius Rusijos finansų ministerijai buvo netikėtas, todėl ji turėjo parduoti 3,6 tonos aukso ir kelis milijardus juanių iš Rusijos nacionalinio gerovės fondo, kad padengtų deficitą.

Oficialūs Rusijos finansų ministerijos paaiškinimai atrodo gana keistai.

Jie teigia, kad sausio mėn. grąžinome daugiau PVM nei gavome.

Taip, žinoma, kai pajamos ir (arba) pelningumas sumažėja, taip atsitinka todėl, kad tarp PVM sumokėjimo ir jo grąžinimo praeina tam tikras laiko tarpas.

Tačiau situacijos problemiškumą rodo statistiniai duomenys apie pajamas, kurios per metus sumažėjo 35 %.

Įdomu tai, kad pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 46 proc.

Kita vertus, federalinio biudžeto išlaidos padidėjo 59 proc. Rusijos biudžetas buvo grindžiamas 70 JAV dolerių už barelį kaina, tačiau dėl sankcijų, naftos tiekimo į JAV ir ES embargo ir Rusijos naftos kainų apribojimo 2023 m. gruodžio-sausio mėn.

URALS kaina svyravo nuo 40 iki 55 JAV dolerių už barelį. Kartais vidaus rinkos kainos Rusijos uostuose siekdavo 35 dolerius.

Rusams reikia laiko atstatyti logistiką, be to, jie vis tiek negalės pakeisti viso į ES patekusio naftos kiekio.

Jei taip bus ir toliau, sausio mėnesio situacija rusams pasikartos dar ne kartą. Numatoma, kad 2023 m. vasario mėn. biudžeto deficitas sieks 300 mlrd. rublių.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra daug, tačiau kartu su sausio mėn. tai jau sudarys apie 70 proc. 2023 m. planuojamo deficito.

Rusijos naftos kainas sumažino vienu metu JAV ir ES paskelbtas naftos embargas ir projektas, pagal kurį G-7 ir ES nustatė didžiausią Rusijos naftos kainą - vadinamąją "PriceCap".

Ukrainoje gimusią idėją labai sėkmingai įgyvendino buvusi Federalinės rezervų sistemos vadovė ir JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen.

"PriceCap" akcija ne tiek smogė komercinei Rusijos naftos verslo daliai, kiek sugriovė naftos transportavimo logistiką.

Prekyboje nafta rusai negali apsieiti be jūrų transporto, kuris priklauso nuo perdraudikų, sutelktų JAV, Jungtinėje Karalystėje ir ES. Būtent jūrų transporto apribojimai lėmė didelį URALS ir BRENT žalios naftos kainų skirtumą.

Rusijos bendrovėms jau uždrausta pardavinėti naftą už mažesnę kainą nei "PriceCap".

Rusai bando sukčiauti: parduoda naftą traukiniais Kinijai, perkrauna esamus vamzdynus, naudojasi Irano tanklaiviais, perkrauna naftą į Indijos tanklaivius jūroje ir išvengia sankcijų, nes Rusijos bendrovės naftą išgauna ne Rusijoje.

Tačiau gruodis ir sausis buvo nesėkmingi. Rusams reikia laiko atstatyti logistiką ir jie vis tiek nesugebės pakeisti viso naftos kiekio, kuris anksčiau buvo tiekiamas į ES.

Antroji problema - nepakankami sandėliavimo pajėgumai, todėl jie negali dirbti "sandėlyje". Po 2-3 mėnesių jie turės pasirinkti: arba parduoti už ribinę kainą, arba išsaugoti gręžinius.

Rusijos vyriausybė iš esmės žino apie visas problemas, susijusias su "PriceCap" projekto poveikiu.

Viešai jie neigia jos veiksmingumą, tačiau jau ruošiasi blogiausiam.

Rusijos finansų ministerija ruošiasi grįžti į skolinimosi rinką per federalines paskolų obligacijas (OFZ) nuo 2022 m. rugsėjo mėn.

Ir, kaip matote, ji jau pasinaudojo NTF atsargomis - sausio mėn. deficitui padengti ji pardavė 3,66 tonos aukso (beje, tai sudaro 30 % Rusijos vyriausybės aukso išpirkimo visiems 2022 metams!).

Be to, prorusiški JAV ir ES bankų analitikai aktyviai teikia prognozes, kad jau 2023 m. naftos kaina padidės iki 100 JAV dolerių už barelį.

Tikimasi didesnių naftos kainų dėl spartaus Kinijos ekonomikos atsigavimo po dar vienos virusinės krizės.

Rusijos valdžia taip pat nemiega: "talentingi žmonės" galvoja apie tai, kaip apmokestinti ne URALS rinkos kainą, o BRENT naftą.

Rusijos bendrovėms jau dabar draudžiama parduoti naftą mažesnėmis nei "PriceCap" kainomis.

Tačiau pačioje Rusijoje netiki šio draudimo veiksmingumu, nes didžiąją dalį net valstybinių bendrovių pardavimų kontroliuoja privačios bendrovės, dažnai iš ofšorinių jurisdikcijų.

Jei nuo BRENT kainos bus panaikinti mokesčiai, naftos bendrovių, įskaitant privačias, apyvartinės lėšos palaipsniui bus perimtos iš biudžeto, o pramonė smuks.

Asmeniškai nemanau, kad RF yra pajėgi įveikti neigiamą Janet Yellen PriceCap poveikį. Kadangi trūksta naftos saugyklų, rusai turi tik 2-3 mėnesius žaisti su kainomis ir perorientuoti eksportą į Aziją.

Tačiau jie nenori pirkti tokių kiekių, nebent po 35-45 dolerius, o tai vėl priartina prie biudžeto problemos, kuriai numatyta 70 dolerių.

Manau, kad, jei nesikiš kokių nors force majeure veiksnių, jau antrojo ketvirčio pradžioje Rusijos biudžetas pasieks aukščiausią lygį.

Organizatorių nuotr.

Šaltinis: unian.net

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder