Prognozė: ekonomikos nuosmukis tęsis metus, įmonės darbuotojų neatleidinės, tačiau įšaldys atlyginimus

Ekspertas įsitikinęs, kad recesijos laikotarpiu Lietuvoje nematysime masinių atleidimų, įmonių bankrotų, ar kitų neigiamų reiškinių, o šalies ekonomika vėl pradės kilti kitų metų pradžioje.

Suprasdamos, kad recesija laikina, įmonės stengsis išlaikyti darbuotojus, nes paskui juos susigrąžinti būtų be galo sudėtinga.

A. Izgorodino nuomone, net ir tie, kurie šiais metais bus atleisti, lengvai įsidarbins kitose įmonėse, nes darbuotojų Lietuvoje trūksta.

Kaip „kentėsime“

Kaip atrodys techninė ar „popierinė“ recesija Lietuvoje?

Ekonomistas mano, kad ją išgyvensime palyginti lengvai.

„Matome ir matysime prastus pramonės rodiklius, matysime, kad recesija iš eksportuojančių sektorių (pramonės, transporto) pereina į vidaus vartojimą.

Bet mes tikriausiai nematysime didelių atleidimų ir ženklaus nedarbo lygio augimo Lietuvoje“, – Alfa.lt sakė komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas A. Izgorodinas

Tokią prognozę esą patvirtina A. Izgorodino asmeniniai pokalbiai su įmonių ir verslo asociacijų vadovais bei „paprasta logika“.

„Pramonės įmonės puikiai supranta, kad recesija tęsis maždaug 12 mėnesių, tai yra nuo šių metų pirmo ketvirčio iki kitų metų pirmo ketvirčio pabaigos, ir po to prasidės atsigavimas eksporto rinkose, nes centriniai bankai pradės mažinti palūkanas ir stimuliuoti ekonomiką. Vadinasi, pasispausti ir pakentėti reikia lygiai 12 mėnesių“, – sakė A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, įmonės per užklupusį nuosmukį neplanuoja didelių atleidimų, priešingai – planuoja išlaikyti kiek galima daugiau žmonių, nes puikiai supranta, kad susigrąžinti atleistus darbuotojus bus labai sudėtinga.

Didelę dalį naujų bedarbių paims kitos įmonės, kurios yra konkurencingos, turi verslo nišą ir kurias recesija paveiks mažiau.

„Iš vienos pusės, mūsų ekonomika dabar krenta ir yra recesijoje, iš kitos pusės, iki šiol turime labai didelį darbuotojų trūkumą.

Mano nuomone, matysime kažkiek atleidimų ir nedarbo lygis kažkiek padidės, bet labai didelę dalį naujų bedarbių paims kitos įmonės, kurios yra konkurencingos, turi verslo nišą ir kurias recesija paveiks mažiau“, – sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistas kartu prognozuoja, kad įmonės pradės ne nuo atleidimų, o nuo darbo užmokesčio užšaldymo.

„Šiuo metu net nėra kalbos, kad įmonės pradės atlyginimus karpyti. Labiau kalbama apie tai, kad eksportuojantys sektoriai, kurie jau dabar jaučia krizę, tiesiog metams užšaldys atlyginimus, o kitų metų antrąjį pusmetį atlyginimus galbūt vėl pradės kelti.

Manau, kad tai bus skausmingiausia recesijos dalis darbuotojams – reikės susitaikyti, kad tam tikrą laiką atlyginimai liks užšaldyti“, – sakė A. Izgorodinas.

Pradės mažinti palūkanas

Siekdamas pažaboti infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu nuosekliai didino bazinę palūkanų normą.

Dėl to daliai žmonių reikšmingai padidėjo kasmėnesinės išlaidos būsto paskoloms, o verslui teko pristabdyti plėtros planus.

Didesnės palūkanų normos brangina gyventojų būsto paskolas, apsunkina skolinimąsi verslui, taigi ir plėtrą.

Europos Centrinis Bankas dabar yra ties palūkanų piku ir tikriausiai palūkanas dar pakels vieną ar du kartus.

Keldamas palūkanas ECB tikisi, kad vartojimas ir paklausa sumažės, todėl kainos kris. Oficialiai deklaruojamas ECB tikslas yra ne didesnė kaip 2 proc. infliacija, kai balandį euro zonoje ji siekė 7 proc., o Lietuvoje išankstiniu vertinimu – 13,3 proc.

ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks 5,3 proc., o kitais metais nukris iki 2,9 proc.

„Europos Centrinis Bankas dabar yra ties palūkanų piku ir tikriausiai palūkanas dar pakels vieną ar du kartus.

Antrą vasaros pusę ir rudenį jie stebės, kokia bus tolesnė situacija euro zonos ekonomikoje. Panašu, kad recesija į euro zoną ateis vasarą ar rudenį.

ECB palauks, kol infliacija dar labiau sulėtės, o tai įvyks šių metų ketvirtą ketvirtį. Ir nuo šių metų pabaigos arba nuo kitų metų pradžios jau palūkanos bus mažinamos“, – dėstė A. Izgorodinas.

Šią prognozę esą patvirtina duomenys – infliacija euro zonoje kol kas nelėtėja, bet dėl recesijos, pingančių žaliavų ir susitraukimo darbo rinkoje ji pradės lėtėti.

Dviejų greičių infliacija

Ekonomistas mano, kad Lietuvoje bus dviejų greičių infliacija. „Dujų kaina Europoje toliau mažėja, elektros kaina yra žema.

Naftos kaina rinkose žema ir dar kurį laiką tikriausiai mažės. Todėl prekių segmente kas mėnesį matysime kainų kritimą, o paslaugų segmente – tolesnę infliaciją, nes paslaugų sektorius yra jautrus darbo rinkai, o darbo rinkoje kol kas neprognozuočiau didelės recesijos“, – sakė A. Izgorodinas.

Prekių segmente kas mėnesį matysime kainų kritimą, o paslaugų segmente – tolesnę infliaciją.

Ekonomistas mano, kad artimiausiu metu turėtų kristi ir maisto kainos.

Kadangi naftos kaina yra svarbi produktų transporto dedamoji, o kartu su nafta mažėja dujų ir elektros kainos, be to, stipriai krito trąšų kainos, maisto gamybos sąnaudos pradės mažėti.

„Kartu pradės pigti ir maisto produktai parduotuvėse“, – prognozuoja A. Izgorodinas.