Pilasi priekaištai valdantiesiems: dėl sugadintų santykių su Kinija gali brangti prekės, lietuviai – netekti darbo

Nors tikinama, neva Kinijos sienų užvėrimas didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, iš tiesų greitai skaudžias pasekmes gali pajusti net paprasti vartotojai. V.Balkūno nuotr.

Lietuvos partneriai gauna įspėjimus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius portalui lrytas.lt guodėsi, kad santykių su Kinija nutraukimas pramoninkams smogia skaudžiai – Kinija ne tik ir toliau daro įmonėms spaudimą, bet tas spaudimas vis labiau plinta į įvairias sritis.

„Nors Lietuva vėl atsirado Kinijos muitinės deklaravimo sistemoje ir viskas vėl veikia – kinai sako, neva buvo klaida – bet vis daugiau įmonių gauna įvairiausių įspėjimų.

Pavyzdžiui, juos gauna tarpininkų įmonės Europos Sąjungoje (ES) – joms liepiama nebendrauti su Lietuva, jeigu jos nori išsaugoti santykius su Kinija.

Pavyzdžiui, kinai įspėjo prancūzų įmonę, kuriai produkciją gamina lietuvių tekstilės įmonė, kad šie neužsakinėtų produktų su kilmės šalimi Lietuva. Ir tai įsibėgėja“, – nerimą keliančia žinia pasidalijo jis.

Anot LPK prezidento, dabar jau net nebelabai galima kažką padaryti – beliko tik bandyti išsaugoti likusius santykius tiek, kiek įmanoma.

Nors įmonės ieškos visokių kitokių būdų, kaip tiekti produkciją savo nusistovėjusiems partneriams, tačiau lygiai taip pat reikia ieškoti naujų rinkų galimybių, reikia turėti diversifikuotą tiekimą – ir importą, ir eksportą.

Importas iš Kinijos siekė 1,2 mlrd. eurų, o eksportas į ją buvo 250-300 mln. eurų, tad Lietuva, skaičiuoja V.Janulevičius, importuodavo 4 kartus daugiau negu eksportuodavo.

„Dabar didžioji dalis eksporto yra sustojusi, beliko labai maža dalis dėl tam tikrų apribojimų kiekvienai produkcijai atskirai – tai atsiranda kokie nors papildomi sanitariniai apribojimai maistui, tai muitinėje kas nos ne taip...“ – pasakojo LPK prezidentas.

Jo teigimu, vienaip ar kitaip Azija Lietuvai vis tiek išlieka svarbi, tad dabar protingiausia būtų eiti į tas šalis, kurios turi tų pačių prekių paklausą kaip ir Kinija. „Aplinkui Kiniją yra Indonezija, Vietnamas, Singapūras, Tailandas, kurie nėra labai susiję su Kinija. Visos tos šalys kartu galėtų ją atsverti.

Bet visgi svarbiausia koncentruotis į patikimas eksporto rinkas – ES, JAV“, – kalbėjo V.Janulevičius.

Nors tikinama, neva Kinijos sienų užvėrimas didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, iš tiesų greitai skaudžias pasekmes gali pajusti net paprasti vartotojai. Unsplash.com nuotr.

Pastarąjį dešimtmetį, iki krizės su Rusija, pramonininkai nemažai eksportavo į Rusiją. Paskui pagrindinėmis eksporto šalimis tapo Vokietija, esanti didžiausia rinka ir sudaranti apie 12 proc. svorio Lietuvos eksporto struktūroje, Švedija – apie 10 proc., Norvegija, Danija, Suomija. Taip pat svarbios ir gretimos šalys – Lenkija, Latvija, Estija.

Ragina pamiršti Kiniją

Buvęs premjeras, Seimo narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad santykių nutraukimas su Kinija yra ne tik eksporto ir importo įšaldymas – tai yra ir uždaromos durys kultūrai, švietimui, studentų mainams.

„Lietuvos ambasada Kinijoje, kuri anksčiau turėdavo dideles veiklos galimybes, bus ignoruojama visose srityse. Oficialiuose Kinijos Vyriausybės organizuojamuose priėmimuose nedalyvaus, durys į ministerijas jai taip pat bus uždarytos.

Manau, kad dabar kokiems 5 metams reikia pamiršti Kiniją“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Dabar, buvusio premjero teigimu, vienas pagrindinių Lietuvos kelių – ieškoti kitų eksporto rinkų. „Reikės daryti tai, kas buvo daroma 2014 metais, kai Rusijoje buvo įvestas embargas ir mes su maisto produktų eksportu turėjome eiti į kitas šalis.

O juk kai kurios įmonės tuo metu ten eksportavo maždaug 70 proc. savo produkcijos!“ – dalijosi patirtimi A.Butkevičius.

Kitas kelias toms įmonėms, kurios iš Kinijos veždavosi pigius įvairius komponentus, dar yra faktiškai įsiregistruoti įmonę užsienyje, kad galėtų reikiamas detales vežtis ir toliau, sako jis.

O prieš ieškant naujų eksporto rinkų, A.Butkevičius ragina įvertinti ir rizikas – tos šalys, kuriose bus bandoma užmegzti ryšius, atsidaryti įmones, žinos, dėl kokių priežasčių pas jas ateina Lietuvos verslas.

„Jeigu tos šalies verslininkai dirbs su Kinija, tai jie irgi nebus per daug aktyvūs ir suinteresuoti su mumis maloniai bendrauti, draugauti. Kalbės vienaip, bet dažnai elgsis kitaip“, – perspėjo Seimo narys.

Buvęs premjeras prisimena ir didžiules pastangas atnaujinti praktiškai nutrūkusius tiek diplomatinius, tiek ekonominius santykius su Kinija po to, kai Dalai Lama lankėsi Lietuvoje ir prezidentė Dalia Grybauskaitė jį priėmė.

Anuomet, sako jis, buvo visiškai ignoruojama Lietuvos ambasada Kinijoje, nors ambasadorė tuo metu, kitaip nei dabar, ir buvo Kinijoje.

„Tik po trečio mano asmeninio susitikimo su Kinijos premjeru prasidėjo santykių atšilimas. Pirmas mūsų sutikimas truko tik 7 minutes, nors aš su Dalai Lama ir nebuvau susitikęs. Tas 3 metų laikotarpis, siekiant vėl atnaujinti ekonominius, kultūrinius santykius, buvo labai sunkus.

Net švietimo srityje viskas buvo sustoję – pavyzdžiui, nors universitetai buvo pradėję pasirašinėti sutartis, bet iki galo negalėjo jų pasirašyti iki tol, kol neatnaujinome santykių“, – pasakojo A.Butkevičius.

Rinkų išsikovojimas užtruks

Tuo metu buvęs premjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis negailėjo kritikos valdantiesiems. „Jei sakome, kad mūsų eksportas į Kiniją sudaro nereikšmingą dalį, tai reiškia, kad pamirštame žmones, kurie Lietuvoje kuria verslą, išlaiko darbuotojus, moka mokesčius... Bet apie tai valdantieji nekalba.

O naujų rinkų paieškos dabar užtruks dar ne savaitę ir ne mėnesį – tai ilgai trunkantis procesas“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Anot Seimo nario, pirmiausia, prieš žengiant tokį žingsnį, reikėję pagalvoti ir įvertinti visas rizikas. Reikėję laikytis bendros pozicijos ir tų taisyklių, kurių Kinijos atžvilgiu yra sutarta laikytis ES.

Pagaliau reikėję padaryti tai, ką padarė kitos valstybės – prekybos atstovybę pavadinti ne Taivano, o Taipėjaus pavadinimu.

„Bet mes čia sugalvojome būti tokie patys „kiečiausi“ ir pažiūrėti, kas bus. Na tai ir pamatysime, kuo viskas baigsis. O dabar tai be abejo, kad reikia ieškoti, kaip išeiti iš šios situacijos. Reikia ieškoti diplomatinių kelių.

O, kalbant apie rinkų diversifikavimą, tai valdžiai reikėtų labai aiškiai pasakyti, kas Lietuvos nedomina, kad verslas aiškiai žinotų, su kuo ši Vyriausybė neskatina bendradarbiauti.

Jei visi užsienio politikos klausimai mūsų šalyje 30 metų buvo randami bendru sutarimu, buvo daroma bendra politika, tai šiuo atveju tai yra tik valdančiosios daugumos sprendimas. Jeigu po rinkimų bus kitokia valdančioji dauguma, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, bus matyti“, – kalbėjo S.Skvernelis.

O naujų rinkų paieška, pasak jo, vyksta visada. „Tą darė ir mūsų, ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybės. Azijos regione yra labai specifinės ir plačios galimybės – Pietų Korėjoje, Japonijoje, kur buvo padarytas didelis indėlis, kai lankėsi mūsų verslo delegacija.

Buvo ir jie atvažiavę pas mus, buvo ir premjerų vizitai į abi puses. Bet viskas yra daroma žingsnis po žingsnio, tas rinkas reikia išsikovoti. Yra galimybių, bet reikia nuosekliai dirbti ir geriausia, kada dirbi lygiagrečiai ir bandai diversifikuoti tas rinkas.

Taip pat yra labai didelė JAV rinka, būtų galima ten vežti mūsų žemės ūkio produkciją. Jeigu ten yra mūsų partnerių, jie turėtų mus paremti ne vien deklaracija, bet ir sudaryti sąlygas, supaprastinti galimybes mūsų verslui žengti ten“, – patarė buvęs premjeras.

Problemos tik prasideda

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiuo metu problemų patiria tiek importuojančios, tiek eksportuojančios Lietuvos įmonės. Visgi mažesnė yra eksporto problema, mat Kinija nėra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka – ji yra tik kokioje 20 vietoje tarp didžiausių eksporto rinkų, pastebi jis.

Tačiau Lietuvai, portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas, yra gana didelė rizika tuo atveju, jeigu Kinija pradeda sekti produkcijos kilmės šalis. „Pavyzdžiui, kokia nors Lietuvos bendrovė gamina komponentus Vokietijos automobilių įmonei, o tos detalės jau po to vežamos į Kiniją kaip galutinis produktas, kaip automobilis.

Jeigu Kinija pradeda sekti kilmės šalis, tai bus rimtas smūgis Lietuvos pramonei ir eksportui, nes šitaip netiesiogiai į Kiniją yra vežama labai daug lietuviškos produkcijos. Tada sumažėtų Lietuvos eksportas į ES, kuriai tenka virš 80 proc. Lietuvos eksporto apimčių“, – nerimavo ekonomistas.

Taip pat yra rizikų ir iš importo pusės, tikina jis, mat Kinija yra gana svarbi rinka Lietuvos įmonėms, kurios importuoja įvairias prekes – praeitais metais Kinija buvo 7 vietoje tarp didžiausių Lietuvos importo rinkų. Iš Kinijos įmonės dažniausiai vežasi labai daug įvairių komponentų – įrenginių, mašinų, elektronikos komponentų, metalo gaminių.

„Tačiau čia mums galėtų padėti Taivanas – Lietuvos importo struktūra iš Kinijos ir Taivano yra visiškai identiška, tik tiek, kad iš Taivano importuojama mažesniais kiekiais.

Čia Lietuvai būtų galimybė – būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu, kad jis mums pakeistų Kiniją“, – pataria A.Izgorodinas.

Tuo metu santykių nutraukimas su Lietuva, aiškino jis, Kinijai neatsilieps niekaip. Lietuva jai tesąs tik lašas jūroje, mat ji turi didžiulę ES rinką, 500 mln. vartotojų. Tas pats esą ir su produktų importu – Lietuva tikrai nepatenkina Kinijos vartojimo poreikių.

Visgi ekonomistas sako manąs, kad Lietuvos verslo problemos Kinijoje tik prasideda. „Kinija didelė, kol kas turi ir kitų problemų nei Lietuvos noras stiprinti santykius su Taivanu, todėl manau, kad tie atsakomieji veiksmai dabar tik įsivažiuoja.

Manau, kad Kinija gana ilgą laiką atsimins šį Lietuvos sprendimą.

Tos sankcijos negalios mėnesį ar du; manau, kad mes gana ilgam juos susigadinome. Reikia ruoštis, kad Lietuva patirs pasekmes gana ilgą laiką – kokius 3-5 metus“, – įspėjo jis.

Gresia didėjančios kainos ir darbų praradimai

A.Izgorodinas taip pat apgailestavo ir dėl Lietuvos užsienio politikos. Jo teigimu, ji valstybėje turi būti pragmatiška, visada reikia turėti omenyje ne tik politinius norus, bet ir ekonominę situaciją, mat kiekvienas sprendimas turi geresnes ar blogesnes pasekmes.

„Bet tą reikėjo turėti omenyje dar iki šios istorijos su Taivanu pradžios – dabar jau per vėlu.

Per vėlu ir atsiprašinėti Kinijos – žala jau vis tiek yra padaryta. Dabar nebent galima stengtis palaikyti santykius su abiem pusėmis ir stengtis nesusipykti, ką reikėjo daryti jau nuo pat pradžių“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, bendrauti reikia su visais, neprotinga kažkam uždarinėti durų. A.Izgorodino nuomone, užsienio politikos klausimai turėtų būti koordinuojami ES mastu – jeigu ES nusprendžia palaikyti glaudesnį ryšį su Taivanu, tik tada Lietuvai tai irgi apsimoka, nes ją kažkas apgintų ir verslo interesai būtų prioritetiniai.

„Yra politika, bet yra ir ekonomika, ir skaičiai.

Kalbėdami apie užsienio politikos posūkius turime nepamiršti, kad mokesčius moka verslas, jis yra didžiausias darbdavys Lietuvoje, moka didesnius atlyginimus negu viešasis sektorius.

Valdžiai reikėtų konsultuotis su verslu, nes įmonės pačios puikiai žino, ko nori. Kadangi užsienio prekyba Lietuvos ekonomikai yra labai svarbi, ji turi būti labai praktiška ir pirmiausia paremta skaičiais“, – aiškino A.Izgorodinas.

Taip pat jis įvardijo ir didžiausią teorinę problemą – jei Kinija pradeda sekti komponentų kilmės valstybes, Lietuvos patrauklumas tarp užsienio investuotojų gali patirti labai didelį smūgį.

„Kiek žinau, dabar laisvosios ekonominės zonos sulaukia nemažai paklausimų iš Vakarų Europos šalių, kurios norėtų čia gaminti tam tikrus komponentus, bet, jeigu Kinija pradės sekti ir per juos bausti Lietuvą, tai reiškia, kad poreikis kažką gaminti Lietuvoje labai sumažės“, – neslėpė nerimo A.Izgorodinas.

Anot jo, blogiausiu atveju suprastėję Lietuvos ir Kinijos santykiai ilguoju periodu gali atsiliepti per darbo vietas, mat pramonė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje.

O trumpiuoju periodu gali būti aukštesnė infliacija.

„Jei negalime importuoti komponentų iš Kinijos, turime ieškoti kažkokių alternatyvų, bet, kuo mažesnės galimybės importuoti, tuo didesnė importo kaina – kiti tarpininkai tuo tikrai pasinaudos ir pradės mums kelti kainas.

Tai reiškia, kad paprasti žmonės, pirkdami įvairias prekes Lietuvoje, gali pamatyti aukštesnes kainas“, – vardijo galimas rizikas ekonomistas.