Pastangos legalizuoti samanę kelia aistras: nesupranta, kodėl namų sąlygomis gaminamam gėrimui teikiamos privilegijos

Į Seimą po pertraukos sugrąžintas naminės degtinės arba samanės legalizavimo projektas atsidūrė kritikų taikiklyje: esą neaišku, nei kas ta samanė, nei kuo ji geresnė už kitus alkoholinius gėrimus.
 

Teikiamos pataisos numato, kad samanė būtų privilegijuotas produktas, mat jos gamybai ir prekybai numatoma taikyti begalę lengvatų.

Iš naujo Seime svarstomą samanės legalizavimo projektą kritikuoja ir valstybės institucijos, ir stipraus bei lengvo alkoholio gamintojai bei importuotojai.

Pasak projekto oponentų, atnaujintas Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) projektas neatsako į jau anksčiau keltus klausimus: kaip kontroliuoti stiprios naminės degtinės gamybą, pardavimą ir vartojimą, gamybos įrangos sertifikavimą, veiklos licencijavimą, galiausiai – paties produkto kokybę.

Daug klausimų

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka tikina, kad asociacija neprieštarauja naminės degtinės legalizavimui Lietuvoje, tačiau Seimui teikiamose AKĮ pataisose pasigenda aiškaus mechanizmo, kaip šio produkto gamyba ir prekyba bus kontroliuojama.

„Iš principo tikrai nesame prieš idėją, kad tokius gėrimus būtų galima gaminti. Bet Seimo komitetų posėdžiuose ir Seime surengtuose klausymuose teigėme, kad tai turi būti aiškiai sureguliuota. Nes kalbame apie produktą, kuris gali būti žalingas. Tiek jo vartojimas, tiek pardavimas, tiek gamyba turi atitikti saugos reikalavimus“, – sakė M. Zakarka.

Šiuo metu Seime svarstomame įstatymo projekte, pasak M. Zakarkos, visų šių dalykų trūksta. Esą priėmus siūlomas pataisas, būtų tiesiog suteikiamas leidimas gaminti naminukę.

„Mums tai atrodo keistai ir tikrai ne dėl galimos konkurencijos, – patikslino jis. – Siekiame, kad produktas netaptų žalingu gėrimu, ypač kaimo vietovėse, o tikrai būtų skirtas turizmui.“

M. Zakarka pažymėjo, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra numatytas kontrolės mechanizmas.

„Ten yra daug dalykų, pavyzdžiui, leidžiama gaminti iki 1 tūkstančio litrų per metus. Bet kas kontroliuos, ar buvo pagaminta tūkstantis litrų, ar tūkstantis šimtas. Kaip tai tikrinti metų eigoje? Apie tai įstatymo projekte nėra kalbama“, – sakė M. Zakarka.

Asociacijos vadovui kyla klausimų, ar įranga, kuria bus gaminama samanė, turės būti sertifikuojama, ar ji turės būti patikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Apie tai įstatymo projekte esą taip pat nekalbama.

„Dažnai naminė lyginama su alumi ir vynu. Įstatymas (dabartinis – red.) numato, kad alų ir vyną galima gaminti namų sąlygomis, bet jo negalima parduoti. Įstatymo projekte kalbama tiek apie naminės degtinės gamybą, tiek apie prekybą.

Dėl prekybos kyla daug kitų klausimų: ar produktas skirtas ir išsinešti, ar tik vartoti vietoje, – šypsojosi pašnekovas. – Ar jam galios pardavimo laiko kontrolė, kaip yra mažmeninėje prekyboje?“

Jeigu sodyboje pagaminta samane pasivaišinęs svečias panorės „suvenyrą“ įsigyti ir parsivežti namo. Ar šiuo atveju ant butelio turėtų būti klijuojama banderolė, ar daroma išimtis?

Tokių ir panašių klausimų, pasak M. Zakarkos, yra ne vienas, ir ne du. Į juos aiškių atsakymų projekto autoriai ko kas nepateikia.

„Mes palaikome Lietuvos ūkininkus ir mažuosius gamintojus, bet siūloma veikla turi būti normaliai reglamentuota – kaip yra kitose šalyse. O ne paleista savieigai. Tai diskusijų prie šito projekto tikrai reikia“, – mano M. Zakarka.

Koks monopolis?

Asociacijos vadovas nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad naminės degtinės kaimo turizmo sodybose priešinasi tos asociacijos, kurios yra alkoholio gamybos ir importo monopolininkės.

„Čia pirmininkas (Seimo Ekonomikos komiteto – red.) taip sakė? – prunkštelėjo M. Zakarka. – Neprieštaraujame pačiai (samanės gamybos – red.) idėjai, tai sakiau ir komiteto posėdyje. O alkoholio gamybos ir importo Lietuvoje iš esmės nėra. Nesame uždara rinka.

Parduotuvėse matome produktus iš viso pasaulio. Kita vertus, suprantame, kad nekalbama apie didžiulius naminės gamybos kiekius. Bet mums nesinori kurti terpę (kaip kurie Seimo nariai sako), kurioje nelegalūs naminės degtinės gamintojai ne išlips iš šešėlio, bet didins gamybą“, – teigė M. Zakarka.

Jis atkreipė dėmesį, kad projekte nenurodoma, ar ūkininkas galės naminę gaminti tik iš savo užaugintų grūdų. Esą tai reiškia, kad ūkininkas, turinti kaimo turizmo sodybą, galės nusipirkti spirito, jį sumaišyti su „bet kuo“ ir tokį produktą pristatyti kaip naminį produktą.

„Pripažinkime, kad tai nebus naminis produktas, o bus kažkoks mišinys“, – sakė M. Zakarka.

Asociacijos vadovas įsitikinęs: jeigu nenustatysime aiškių kontrolės mechanizmų, didelių kiekių šešėlinė alkoholio gamyba, kuri, pagal policijos duomenis toliau auga, nemažės.

„Surandami įrenginiai tikrai yra ne tūkstančio litrų per metus pajėgumų. Tie žmonės ir toliau liks šešėlyje. Jie ir dabar turi tikslą nemokėti mokesčių, jie nesiekia gaminti ir pardavinėti produktą, skirtą degustacijai. Manau, naminės legalizavimas šios situacijos nelabai gali pakeisti“, – prisipažino M. Zakarka.

Asociacijos vadovas tarp kitko pažymėjo, kad ūkininkai ir dabar gali steigti juridinį asmenį, atitikti visus reikalavimus, gauti licenciją ir gaminti „tuos pačius gėrimus“.

„Ribojimo jokio iš esmės nėra, – šypsojosi M. Zakarka. – Ar tai tikrai labai sudėtinga, galime diskutuoti. Bet galimybė iš esmės yra.“

Pašnekovas tikino nesąs prieš naminės legalizavimą turizmo tikslais: „Kulinarinis, ir alkoholinis, paveldas, be abejo, gali būti. Bet sutarkime taisykles, pagal kurias žmonės galėtų jį gaminti. O ne tiesiog leiskime tai daryti bet kaip.“

„Makabriškas planas“

Lietuvos aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui iniciatyva legalizuoti naminės gamybą atrodo absurdiška, ypač kai Lietuvoje nėra panaikinti ankstesnės valdančiosios daugumos, vadovaujamos valstiečių, įvesti draudimai.

„Seimas neleido pataisyti pačių absurdiškiausių ribojimų, tokių kaip, pavyzdžiui, draudimas įsigyti alkoholinių gėrimų sekmadieniais po 15 valandos, arba alkoholio vartojimo amžiaus cenzas – toks vienintelis Europoje. Argumentas buvo, kad tokiais „atlaisvinimais“ didinsime alkoholio prieinamumą.

Dabar, kai parduotuvėje po 15 val. sekmadienį negalima nusipirkti alaus butelio, galėsime nuvažiavę į kaimą įsigyti 12 kartų stipresnio gėrimo“, – ironizavo pašnekovas.

S. Galadauskas atkreipė dėmesį, kad kelerius metus iš eilės statistikos duomenys rodo stipraus alkoholio vartojimo augimą. Dabar spiritinių gėrimų Lietuvoje suvartojama daugiau negu alaus.

„Tai visiškas absurdas. Europoje tokių skaičių niekur nėra, išskyrus Rusiją. Nors kokia Rusija Europa? Tai šita iniciatyva man taip makabriškai atrodo“, – anksčiau Alfa.lt teigė S. Galadauskas.

Jis priminė, kad stipraus alkoholio dalis visame Lietuvos alkoholinių gėrimų krepšelyje visada sudarydavo daugiau kaip 40 proc., kai Skandinavijos šalyse tesudaro iki 15 proc., Prancūzijoje – 20 procentų.

„Tai štai dabar Lietuvoje nuo 2017 metų, kai valstiečių ir žaliųjų iniciatyva buvo daugiau kaip dvigubai padidintas akcizas alui, nuolatos santykis keitėsi silpno alkoholio nenaudai ir dabar alus sudaro 39 procentus, stiprūs alkoholiniai gėrimai – 43 procentus visų suvartojamų alkoholinių gėrimų.

Taigi, vartojamas alkoholis stiprėja ir dabar siūloma palengvinti jo gamybą, pardavimus. Įdomu, kaip sukontroliuos šešėlį, akcizus, kokybę. Apsinuodijimas alkoholiu pastaruoju metu mažėjo, tai dabar paleis beveik nekontroliuojamą gamybą“, – stebėjosi S. Galadauskas.

Aludarių atstovas mano, kad siūlomi naminukės gamybos priežiūros ir kontrolės mechanizmai yra popieriniai, jie neveiks.

„Kai Lietuvoje vyksta arši kova su alkoholio vartojimu, kai Lietuva tapo griežčiausiai Europoje alkoholio gamybą ir prekybą reguliuojanti šalis, dabar staiga atidarome tokią landą. Iš kur toks liberalizmo pliūpsnis, kai draudimais juokiname visą Europą, aš visiškai nesuvokiu – man tai makabriškai atrodo“, – prisipažino S. Galadauskas.

Kur dingo licencijos?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) redakcijai atsiųstame komentare teigė, kad NTAKD ir kitos priežiūros institucijos turės tinkamai ir kokybiškai pasirengti ūkininkų veiklos priežiūrai bei jų gaminamų gaminių kokybei ir saugumui užtikrinti.

„Priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms, kaip didinantis jų veiklos apimtis, visais atvejais susijęs su didėjančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu ir darantis poveikį valstybės finansams.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įvertinamas finansavimo poreikis, o kadangi asignavimai valstybės institucijoms 2024 m. jau paskirstyti, nenumatant siūlomų funkcijų vykdymo ar jų apimties didėjimo, naujų funkcijų priskyrimas, atlikus finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikio skaičiavimus, galimas tik 2025 biudžetiniais metais“, – teigiama komentare.

Departamento nuomone, tinkamai naminės degtinės priežiūrai užtikrinti AKĮ projekte būtina labai aiškiai įvardinti, kokios bus leidžiamos veiklos kaimo turizmo sodybose be alkoholinių gėrimų gamybos – mažmeninė prekyba ar viešasis maitinimas, nes tam reikalingos skirtingos licencijos.

„Jei planuojama tik gamyba ir bus vykdomos degustacijos, tai degustacijų veiklai vykdyti reikalinga turėti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, kurios nurodytas veiklos vykdymo būdas – viešasis maitinimas. Jei planuojama tik gaminti ir pardavinėti be degustacijų, tai reikalinga kitokia licencija“, – nurodė departamentas.

Privilegijos ūkininkams

NTAKD vertinimu, kartu su AKĮ pataisomis turėtų būti parengti ir vertinami bei priimami Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimai.

Tai užtikrintų sisteminį ir kompleksinį požiūrį į įstatymo projektą, nes fragmentiškas teisės aktų svarstymas esą įneša painiavos į derinimo procesą ir neleidžia matyti pilno vaizdo, kaip viskas vyks.

NTAKD siūlo papildyti Įstatymo projektą nuostata, kad už AKĮ padarytus pažeidimus ūkininkai atsako AKĮ nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jo atsakomybė yra numatyta ANK ir BK.

„Jei ūkininkams bus nustatyta atsakomybė vien tik Administracinių nusižengimų kodekse už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, susidarys nevienodos konkurencinės sąlygos su kitu verslu, kadangi labai skiriasi baudų dydis bei kitos taikomos ekonominės sankcijos“, – pastebi departamentas.

NTAKD nurodo, kad, pavyzdžiui, dabar už AKĮ pažeidimus ūkio subjektai baudžiami nuo 144 eurų iki 28 tūkst. 962 eurų bauda. Be to, gali būti panaikinta licencija.

O vadovaujantis ANK nuostatomis ūkininkams už tokius pažeidimus būtų taikoma tik bauda nuo 10 eurų iki 6 tūkst. eurų. Be to, nenumatytas licencijos panaikinimas, taip pat yra galimybė sumokėti tik pusę baudos pagal administracinį nurodymą.

„Įstatymo projekte nėra aptarti ūkininkų licencijų galiojimo panaikinimo atvejai, nes ūkininkams įstatymo pataisose numatytas tik licencijų išdavimas, o kitiems ūkio subjektams yra numatytas ir panaikinimas už nustatytus pažeidimus. Taip pat neaptartos ir licencijų galiojimo sustabdymo sąlygos“, – atsakyme redakcijai teigė NKTAD.

Neatsižvelgė į pastabas

Departamentas iš esmės pritaria pasiūlymams ir pastaboms, kurios buvo pateiktos Vyriausybės išvadoje Seimui dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto tobulinimo ir tikslinimo, tačiau dabartiniu metu į jas esą buvo atsižvelgta tik maža dalimi.

„Naujai pateikta projekto redakcija turi esminių trūkumų, kadangi nebuvo pilnai išspręsti svarbūs ir aktualūs licencijavimo, ūkininkų teisinės atsakomybės bei priežiūros klausima“, – teigė NKATD.

Departamento nuomone, tik išsprendus šiuos klausimus ir užtikrinus tinkamą finansavimą bei žmogiškųjų išteklių poreikį priežiūros institucijoms, galimas sklandus ir skaidrus naujojo teisinio reguliavimo veikimas, vykdant naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybą ir realizavimą.

„Siekdamas ateityje užtikrinti efektyvią priežiūrą ir užbėgti į priekį galimoms nekokybiško teisinio reguliavimo sukeltoms problemoms, departamentas ir atkreipia dėmesį į šiuos svarbius aspektus ir nuoširdžiai tikisi, kad bus išgirstas, o klausimai bus išspręsti ir tinkamai sureguliuoti“, – pažymėjo NTAKD.

Svarbu kontroliuoti kiekį

VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas Alfa.lt teigė, kad dėl šiuo metu Seime svarstomų teisės aktų pakeitimų, kurie suteiktų teisę kaimo turizmo sodybose gaminti stiprius alkoholinius gėrimus, svarbiausia numatyti procedūras, kurios užtikrintų galimybę kontroliuoti pagamintų, reiškia, ir apmokestintinų, produktų kiekį.

„Tai VMI atstovai akcentuoja ir diskusijų Seimo komitetuose metu“, – teigė Ž. Grekas.

Jis pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas alkoholinius gėrimus gaminti leidžiama tik juridiniams asmenims, turintiems licenciją verstis didmenine arba mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

Fiziniai asmenys gali gaminti silpnuosius alkoholinius gėrimus (pavyzdžiui, vyną, alų) ir tik savo asmeninėms reikmėms.

Gyventojai nepritaria

NTAKD užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuvos gyventojų bei gyventojų požiūrį į kontrolės ir prevencijos priemonių poreikį ir efektyvumą.

Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nepritartų naminės degtinės gamybos legalizavimui, o tokiam sprendimui pritartų vienas iš trijų (35 proc.). Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Legalizuos iki rinkimų

Alfa.lt rašė, kad į Seimą grąžintą naminės degtinės legalizavimas kaimo turizmo sodybose – įstatymą tikimasi priimti dar iki 2024 m. Seimo rinkimų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad įstatymo pataisas, jeigu pavyktų jas kokybiškai parengti, bus siekiama priimti dar šioje sesijoje, o to nepavykus, pavasarį.

Klausimas dėl naminės legalizavimo buvo įtrauktas į gruodžio 6 d. Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio darbotvarkę, bet vėliau išbrauktas.

K. Starkevičius paaiškino, kad AKĮ pataisų, kuriomis siekiama įteisinti naminės gamybą, rengėjai „susidūrė su tam tikrais neatsakytais klausimais dėl tarptautinės patirties“, todėl „nuspręsta paimti vienos Europos Sąjungos (ES) šalies pavyzdį kaip prioritetą“ ir pataisas rengti vadovaujantis šiuo pavyzdžiu.

Pasak K. Starkevičiaus, ta šalis – Austrija.

Toks įstatymo rengimo modelis, pasak politiko, pasirinktas todėl, kad naminės legalizavimą Lietuvoje turėtų notifikuoti Europos Komisija (EK), tai esą būtų lengviau pasiekti, jeigu remtumėmės sprendimai, kuriems EK jau yra pritarusi kitose ES šalyse.

„Būtent dėl to norime remtis tam tikros šalies bazine patirtimi, kad būtų lengviau notifikuoti“, – sakė K. Starkevičius.

Pasak jo, naminės legalizavimas leistų kovoti su kontrabanda ir nelegalia alkoholio gamyba, būtų mokami mokesčiai.

„Ne paslaptis, jeigu daba vykdytumėte apklausą, apie 70 proc. respondentų pasakytų, kad yra ragavę šio produkto. Tai iš kur jis atsiranda? Akivaizdu, nelegaliai gaminamas. Tada sunku užtikrinti jo kokybę, apskaičiuoti kiekius, ir nesumokami mokesčiai. Tai geriau legalizuoti, negu laikyti šešėlyje kaip dabar yra. Toks yra šio įstatymo tikslas“, – tikino K. Starkevičius.

Pataisas, kuriomis būtų legalizuojama naminės gamyba ir vartojimas, teikia grupė Seimo narių, tarp jų liberalas Eugenijus Gentvilas ir pats K. Starkevičius.

Anksčiau Seimui ne kartą teiktas Žemės ūkio ministerijos parengtas samanės legalizavimo projektas parlamentarų palaikymo nesulaukė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder